Raiškus, galingas ir platus užmojis. Tokiais žodžiais muzikos kritikai apibūdina jaunojo austrų pianisto Ingolfo Wunderio grojimą. Pirmą kartą Lietuvoje koncertavęs muzikos talentas pritraukė pilnas koncertų sales.

Austras prisimena, kad jį, ketverių berniuką, tėvai leido į smuiko pamokas, visai nemanydami, kad kada nors vaikas bus profesionalus muzikantas. "Iki keturiolikos grojau smuiku. Buvau susidomėjęs šia veikla. Nors dalyvavau įvairiuose konkursuose, niekada negalvojau apie muzikanto kelią", – pasakojo pianistas.

Tačiau, anot jo, atsitiko taip, kad vieną dieną, būdamas trylikos, suprato, jog tikrasis jo pašaukimas – fortepijonas. Tada vaikino gyvenimas pasisuko visiškai kita linkme.

23 metų menininkas sakė, kad artimiausia jam klasikų muzika. "Labiausiai mėgstu groti Ferenco Liszto, Wolfgango Amadeus Mozarto kūrinius. Mane žavi senoji fortepijono mokykla", – pripažino I.Wunderis. Tačiau tikino, kad grodamas net sudėtingiausius kūrinius kartais ima improvizuoti. Taip, anot pianisto, buvo tada, kai jis W.A.Mozarto "Turkų maršą" pagrojo iš klausos.

"Visada lipdamas ant scenos žinau, ką turiu daryti. Stengiuosi sujaudinti publiką. Todėl man visai nesvarbu, kiek salėje sėdės žmonių. Visada groju atsidavęs ir įsijautęs", – pasakojo pianistas.

Labiausiai jam įstrigęs bene didžiausias jo koncertas Prancūzijoje, kai grojo su Paryžiaus orkestru. Pasak jaunuolio, tuo metu buvo susirinkę daugiau nei 4 tūkst. žiūrovų.

"Jeigu atvirai, nekoncertavęs esu tik Australijoje. Visi kiti kraštai man pažįstami. Tačiau negalėčiau išskirti nei vienos šalies, ar koncerto, nes kiekvienas jų man labai brangūs ir svarbūs", – sakė I.Wunderis.

Per metus muzikantas turi apie 30 koncertų. Dabar jo tikslas – 2010 m. vyksiantis Frédérico Chopino konkursas.