Vilniaus miesto apylinkės teismas šią savaitę buvo surengęs parengiamąjį posėdį G. Kėvišo byloje, kurioje jis siekia panaikinti dabartinės kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson įsakymą, atšaukusį 2016-ųjų rugsėjį vykusio konkurso į LNOBT vadovus rezultatus. Šį dar ministro Š. Biručio skelbtą konkursą laimėjo G. Kėvišas ir taip buvo užsitikrinęs LNOBT direktoriaus vietą dar vienai penkerių metų kadencijai, ji turėjo prasidėti šių metų liepą.

Ministerija tuomet skelbė, kad sprendimas priimtas tyrimo metu atskleidus įvairius konkurso procedūros pažeidimus.

Ministerijos komisija, tyrusi galimą konkurso narių šališkumą, nustatė, kad kai kurie atrankos komisijos nariai konkurso metu buvo susiję su G. Kėvišu darbiniais santykiais. Pagal Viešųjų ir privačių interesų įstatymą, komisijos nariai, susiję su vienu iš pretendentų darbiniais santykiais, privalo juos deklaruoti, taip pat nusišalinti nuo klausimų, kuriuose gali iškilti interesų konfliktas.

Atrankos komisijai į teatro vadovo pareigas vadovavo tuometis kultūros ministras „darbietis“ Š. Birutis. Joje taip pat buvo tuometinė kultūros viceministrė Patricija Poderytė, ministerijos darbuotojos Eglė Saudargaitė ir Gintarė Bertrauskienė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) vadovas Martynas Budraitis, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro vadovas dirigentas Donatas Katkus bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorė Judita Žukienė.

Š. Birutis BNS yra sakęs, kad tuomet nežinojęs apie galimas kai kurių komisijos narių sąsajas su G. Kėvišu per viešąją įstaigą „Vilniaus festivaliai“.

Vienas G. Kėvišo advokatų Gintautas Bartkus teismo posėdyje pareiškė, kad liudytoju byloje norėtų pakviesti tuometinį ministrą Š. Birutį.

„Jis tuo metu buvo komisijos pirmininkas, jis galėtų paliudyti svarbias aplinkybes, susijusiais su šališku ar nešališkumu“, – motyvavo advokatas.

Jis taip pat norėjo, kad liudytojais būtų apklausti M. Budraitis ir D. Katkus.

„Dramos teatro vadovas M. Budraitis galėtų paaiškinti santykius su G. Kėvišu, koks jo santykis su „Vilniaus festivaliais“, – sakė advokatas.

Teisėja Natalija Daškovienė sakė, kad nėra linkusi apklausti minėtus liudytojus.

„Aš linkusi manyti, kad iškelto ginčo ribose tai netikslinga ir nebūtina, tiesioginių sąsajų su šia byla, mano supratimu, tai nėra svarbu“, – sakė teisėja.

G. Bartkus taip pat paprašė išreikalauti iš ministerijos keletą dokumentų – tarp jų įsakymą dėl konkurso komisijos sudarymo.

Kita G. Kėvišo advokatė Ieva Povilaitienė paprašė išreikalauti Kultūros ministerijos paklausimą Darbo inspekcijai, kuriame inspekcija išdėstė rekomendacijas atšaukti įsakymą.

„Svarbu įsigilinti, ko ministerija klausė, mes tada galime kitaip dėlioti gynybinę poziciją“, – sakė I. Povilaitienė.

Posėdyje dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti Kultūros ministerijos atstovas. Ministerija pranešė, kad į kitą posėdį atsiųs kitą atstovą.

Atsakovu šioje byloje esanti Kultūros ministerija teismui yra pranešusi, kad nemato perspektyvų taikiai susitarti.

Teisėja N. Daškovienė G. Kėvišo advokatų teiravosi, ar nebūtų tikslinga stabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol neįsiteisės teismo sprendimas kitoje G. Kėvišo byloje su Kultūros ministerija dėl atleidimo iš darbo.

„Jeigu aukštesnės instancijos teismas paliktų galioti (sprendimą – BNS), nebūtų poreikio, ko gero, ginčyti įsakymą. Būtų bėgiojimas į tuos pačius vartus iš skirtingų pusių“, – sakė teisėja.

Advokatai paprašė juos atsieti šias bylas ir atskirai išnagrinėti.

Kitas posėdis G. Kėvišo byloje vyks kitų metų sausio 17 dieną.

Vilniaus miesto apylinkės teismas jau atmetė du G. Kėvišo ieškinus dėl atleidimo iš darbo, sprendimai yra apskųsti ir neįsiteisėję. Dėl jų pasisakys aukštesnės instancijos teismas.

63-ejų G. Kėvišas LNOBT vadovavo 15 metų, nuo 2002-ųjų. Anot ministerijos, komisija, tyrusi galimą G. Kėvišo privačių ir viešųjų interesų konfliktą, konstatavo, kad jis, dirbdamas LNOBT generaliniu direktoriumi, sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus.

Naujasis LNOBT vadovas dar neišrinktas.