Kaip teigia Prezidentūra, G. Nausėdos manymu, lėšų stadionui būtų galima rasti iš Vyriausybės ekonomikos skatinimo plano.

„Prezidento vertinimu, Vilniuje turi būti pastatytas tiek sostinės, tiek ir visos šalies gyventojų poreikius atitinkantis stadionas. Jo finansavimo modelis turi atitikti viešiesiems pirkimams taikomus skaidrumo ir efektyvumo reikalavimus“, – teigiama pranešime, išplatintame po G. Nausėdos ir R. Šimašiaus pokalbio telefonu penktadienį.

Pasak prezidento Spaudos tarnybos, G. Nausėda merui akcentavo, kad tokio dydžio ir svarbos objektas turi būti statomas „bendromis valstybės jėgomis, sutelkus jėgas ir resursus ir ieškant sutarimo, o ne konkuruojant ir nuolat ginčijantis dėl projekto apimties ir jo įgyvendinimo būdo“.

„Pasak valstybės vadovo, šiuo metu ekonomikos skatinimui skiriamos lėšos galėtų būti naudojamos ir svarbios ilgalaikės infrastruktūros, pavyzdžiui, tokiam stadionui, statyti“, – tvirtinama pranešime.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius BNS sakė išgirdęs prezidento palaikymą nacionalinio stadiono idėjai bei raginimą susitarti dėl konkretaus projekto su centrine valdžia.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

„Dėl stadiono išgirdau palaikymą, kad jis turi būti. Dėl to, kokia forma – natūralu, mums reikia tarp institucijų susitarti. Mano nuomone, po užvakar dienos sprendimo (Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymas stabdyti sutarties pasirašymą – BNS) viskas nuvaryta į pato būseną, bet mes turime planą, kaip eiti tolyn, kitą savaitę mes detaliau galėsime kalbėti. Prezidentas palaiko, kad tarp institucijų būtų bendradarbiavimas ieškant geriausių išeičių, viso to neužvilkinant ir padarant“, – BNS sakė R. Šimašius.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) trečiadienį įpareigojo savivaldybę nutraukti koncesijos konkursą taip užkirsdama kelią pasirašyti 156 mln. eurų stadiono koncesijos ir statybų sutartį su potencialiais statytojais „Axis industries“ ir finansuotojais „BaltCap“.

Dėl stadiono išgirdau palaikymą, kad jis turi būti. Dėl to, kokia forma – natūralu, mums reikia tarp institucijų susitarti.

Tarnybos teigimu, sutartimi turėjo būti išskaidytos valstybės ir savivaldybės rizikos, tačiau pakeitus projekto finansavimo modelį, visa rizika teko joms, o ne koncesininkui. Stabdyti sutartį  VPT ėmėsi po to, kai į ją kreipėsi Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, siekdamos išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.

Prezidentas tvirtino palaikantis VPT, sakydamas, kad institucija šiuo sprendimu „pademonstravo stuburą“, o Vilniaus valdžia turėjo įvertinti ir šio projekto įgyvendinimo sąlygas.

Savo ruožtu R. Šimašius tvirtina, kad savivaldybė skųs VPT sprendimą ir pareiškė, kad nacionalinio stadiono projektą „nužudė „valstiečiai“, pasinaudoję be vadovo likusia tarnyba.

Premjeras Saulius Skvernelis tokius mero pareiškimus pavadino „neadekvačiais“ ir svarstė, kad nacionalinį stadioną turėtų statyti valstybė, jeigu savivaldybė to nesugeba.

Nepaisant konflikto, R. Šimašius sako, jog tikisi tarnybos bei Vyriausybės supratimo ir pritarimo „planui B“. Jis ketvirtadienį užsiminė, kad svarstoma galimybė statyti stadioną be anksčiau planuotų kitų objektų – aikštynų, kultūros centro su biblioteka, darželio bei kitų.

Plačiau pristatyti planus dėl stadiono žadama kitą savaitę.

„Tikrai labai džiaugiuosi, kad vakar premjeras patvirtino, kad neatsižada savo įsipareigojimo Vilniuje turėti nacionalinį stadioną ir nori, kad tai įvyktų. Tai yra labai geras ženklas, nes iki tol palaikymo stadionui nesimatė. Manau, kad tai yra labai geras pagrindas judėti toliau“, – tvirtino R. Šimašius.

Pokalbyje – dėmesys kultūrai, Vilniaus planui

Anot R. Šimašiaus, pokalbis su prezidentu planuotas prieš kurį laiką, tad daug dėmesio skirta ne tik stadionui, bet pasirengimui pasitikti galimą antrąją koronaviruso bangą, pagalbos kultūros sektoriui planus atsitiesiant po koronaviruso sukeltos krizės.

Prezidentas dar ketvirtadienį išreiškė palaikymą idėjai pritaikyti įvairiems kultūros renginiams viešąsias erdves, tokį planą buvo numačiusi ir Vilniaus savivaldybė.

Šiuos pasiūlymus prezidentas išsakė R. Šimašiui, pridūręs, kad Prezidentūros kiemas galėtų būti viena pirmųjų tokių vietų.

„Prezidentūros kiemas galėtų tapti viena pirmųjų tokiems renginiams skirtų erdvių, jose spektakliai, koncertai bei kiti renginiai galėtų vykti visą šių metų šiltąjį laikotarpį“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėdos teigimu, šiuo metu galiojančios karantino sąlygos smarkiai apriboja galimybes organizuoti muzikos ar teatro renginius, o organizuoti juos lauke, pasak prezidento, yra saugiau, čia galėtų dalyvauti ir daugiau žiūrovų, o kultūros įstaigos galėtų gauti pajamų veiklos tęstinumui.

R. Šimašius sakė, kad detalesni šios iniciatyvos planai bus pristatyti vėliau.

„Tikrai kalbėjome apie tai, ką kartu galime padaryti, kad tai vyktų – esame numatę priemones, kad atsirastų galimybė daugiau kultūros renginiams vykti saugiai vasaros metu. Galvojame ir apie rudenį, ne tik apie vasarą. Tuos dalykus aptarėme, vėliau paskelbsime detales“, – tvirtino meras.

G. Nausėda ketvirtadienį po susitikimo su kultūros atstovais sukritikavo Vyriausybės patvirtintą 68 mln. eurų pagalbos kultūrai planą atsitiesiant po krizės, sakydamas, kad didžiąją dalį pinigų skiriant pastatų atnaujinimui iš tiesų remiama ne kultūra, o statybos sektorius. Jis kvietė Ministrų kabinetą atsirinkti būtinus projektus, pinigus nukreipti į viešųjų erdvių pritaikymą renginiams.

Pasak Prezidentūros, pokalbyje su meru G. Nausėda aptarė šiuo metu rengiamą Vilniaus bendrąjį planą ir jo dalį, apimančią miesto senamiestį.

Prezidento teigimu, šiuo klausimu savivaldybė ir valstybė privalo vykdyti tarptautinius įsipareigojimus UNESCO, o miestas „pats patikrinti, ar naujuoju planu nesukelia pavojaus senamiesčio vertybių išsaugojimui“.

„Šalies vadovas pabrėžė, kad atrenkant ekspertus, kurie atliks poveikio paveldui įvertinimą, svarbu pasirinkti nešališką mišrios užsienio ir lietuvių ekspertų grupę bei kad vertinimas būtų rengiamas remiantis Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) rekomendacijomis“, – teigiama pranešime spaudai.