Vilniuje „užgimusios“ Dievo gailestingumo šventės, kurią įteisino popiežius Jonas Paulius II, Mišias Atvelykio vidurdienį Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Jas tiesiogiai stebėti bus galima per LRT Kultūrą.

16.00 val. lenkų kalba šv. Mišias aukos Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis.

Jau tampa tradicija, kad Gailestingumo savaitės metu į anglų ir prancūzų kalba aukojamų šv. Mišių bendrą maldą gali jungtis tikintieji iš kitų pasaulio šalių ir žemynų.

Sekmadienį 18.00 val. anglų kalba šv. Mišias aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopezas Quintana iš Vilniaus - Gailestingumo miesto. Jas tiesiogiai transliuos EWTN“ Global Catholic Network“ kanalas.

Prancūzų kalba 22.00 val. aukojamų Gailestingumo sekmadienio šv. Mišių iš Vilniaus galės klausytis „Radio Esperance“ klausytojai.

Dievo Gailestingumo sekmadienis per Atvelykį pradėtas švęsti 2000 metais. Popiežius Jonas Paulius II jį visuotinės Bažnyčios švente paskelbė, atsiliepdamas į Vilniuje gyvenusiai šv. Faustinai išsakytą Jėzaus norą pirmąjį sekmadienį po šv. Velykų švęsti Dievo Gailestingumo šventę - malonės metą kiekvienam, kad ir kokios sunkios būtų žmogaus nuodėmės ir klaidos.

Dabar ši šventė švenčiama visame pasaulyje. Dievo Gailestingumo paveikslas, kuris pagal sesers Faustinos regėjimus nutapytas dalyvaujant pačiai šventajai, gerbiamas Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje. Kasmet pasimelsti prie šio paveikslo atvyksta tūkstančiai maldininkų iš viso pasaulio.

ELTA primena, kad Dievo Gailestingumo apaštalę Mariją Faustiną Kowalską teologai priskiria garsiausiems Bažnyčios mistikams.

1905 metų rugpjūčio 28 dieną Lenkijoje, Glogoveco kaime (dabar Lodzės vaivadija), gimusi Helena Kowalska pašaukimą pajuto vos septynerių. Po 10 metų nutarė stoti į vienuolyną, tačiau tam pasipriešino tėvai, todėl metus dirbo vienoje Lodzės parduotuvėje. Norėdama stoti į vienuolyną ji išvyko į Varšuvą. Dievo Motinos Gailestingumo vienuolijos vyresnioji pažadėjo ją priimti, bet patarė kurį laiką padirbėti.

Metus padirbusi namų padėjėja H. Kowalska pradėjo vienuolinį išbandymą - postulatą, po pusmečio išvyko į noviciatą Krokuvoje, o 1926 m. balandį per įvilktuves gavo abitą ir vienuolinį sesers Marijos Faustinos vardą.

Pirmą kartą būsima šventoji į Vilnių atvyko 1929-aisiais, o nuo 1933 metų čia apsigyveno ilgesniam laikui.

Kaip rašoma lietuviškame F. Kowalskos dienoraščio leidime, savo gyvenimą sesuo Faustina paaukojo kaip auką už nusidėjėlius ir dėl to taip pat patyrė daug kančių, „idant jomis gelbėtų sielas“. Visiškai nusilpusi fiziškai, bet subrandinta dvasiškai, pasiekusi mistinę vienybę su Dievu, sesuo Faustina mirė 1938 m. spalio 5 d. Tuomet jai buvo vos 33 metai, iš jų 13 praleido vienuolyne.

2000 metų balandžio 30 dieną Jėzaus gailestingumo apaštale vadinta sesuo Faustina Romoje paskelbta šventąja.