„Iš visuomenės iš viso surinkome daugiau nei 190 tūkst. eurų ir ši suma buvo padalyta 33 šeimoms – 29 butų savininkams ir keturiems nuomininkams. Skirstėme į 33 dalis ir nuo bazinės sumos didinome sumą priklausomai nuo to, kiek šeimoje yra šeimos narių, maksimalią sumą skyrėme tiems, kurių šeimoje yra negalią turintis asmuo, ir artimojo netekties atveju, kuris taip pat, deja, bet buvo“, – pasakojo LRK atstovė. 

– Ar pinigai tiesiogiai pervesti į nukentėjusiųjų banko sąskaitas, ar suteikta kokia nors pagalba, atitinkanti tą sumą?

– Pinigai pervesti tiesiai į banko sąskaitas ir labai džiaugiamės, kad pervesta visiškai visa suma, nes nei mes patys, nei mūsų partneriai netaikėme jokio administracinio mokesčio. Vadinasi, 100 proc. to, kiek buvo suaukota, pasiekė nukentėjusių žmonių banko sąskaitas.

– Ar buvo išskirti kokie nors prioritetai, kam pirmiau pervesta parama, ar vienu metu visiems nukentėjusiesiems?

– Visoms šeimoms parama buvo pervesta vienu metu.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar aukojimas vis dar tęsiasi, ar žmonės vis dar gali remti nukentėjusiuosius?

– Ne, aukojimas yra sustabdytas, jis tęsėsi maždaug dvi savaites ir visa suma šiuo metu jau yra pervesta.

– Kiek laiko praėjo nuo nelaimės iki tol, kol šie pinigai pasiekė žmones?

– Nelaimė įvyko sausio 2 d. Pirmąją sumos dalį mes pervedėme per mėnesį, o likusią dalį, kai jau sustabdėme aukojimą, viską suskaičiavome, padalijome, pervedėme praeitos savaitės pabaigoje.

– Žmonės aktyviai siūlė ne tik finansinę pagalbą. Kokios dar pagalbos siūlė suteikti ir galbūt suteikė?

– LRK, tik įvykus sprogimui, vyko į įvykio vietą, savanoriai bei darbuotojai teikė pirmąją psichologinę pagalbą, dalijo humanitarinę pagalbą, teikė žmonėms reikalingą informaciją, ką daryti toliau, kur kreiptis ir pan. Na, o kiek vėliau mes pakvietėme visuomenę taip pat aukoti daiktus žmonėms, nes  buvo ir tokių atvejų, kai žmonės atsidūrė būstuose, kur yra tik plikos sienos ir jokių daiktų. Tad žmonėms reikėjo nuo indų, įrankių iki įvairių buitinių prietaisų, televizoriaus, radijo, ypač senjorams. Taigi žmonės aktyviai aukojo ir daiktus. Mes tikrai esame labai laimingi, kad, atsitikus nelaimei, mūsų tauta yra tokia vieninga ir visada susivienija.

– Ar šiuo metu dar bendraujate su tais žmonėmis, teikiate pagalbą, ar kreipiasi į jus su dar kokiais nors prašymais?

– Jeigu gauname prašymų, mes juos atliepiame, bet šiaip reguliariai pagalbos tiems žmonėms nebeteikiame.

– O ar yra prašančių, yra, kurie kreipiasi?

– Taip, dabar daugiau prašo psichologinės pagalbos. 

– Tie žmonės dabar yra faktiškai likę be savo namų. Kur didžioji dalis glaudžiasi, kur gyvena?

– Dalis žmonių gyvena savivaldybės paskirtuose būstuose, kita dalis pas giminaičius ar būstuose, kuriuose galėjo apsistoti iškart po įvykusios nelaimės. Labai įvairiai.

– O savivaldybės būstai yra suteikti neterminuotai?

– Į šį klausimą atsakyti negaliu.

– Visuomenė išties susitelkė, suaukota nemaža suma. Žvelgiant į jūsų, kaip LRK, istoriją, galbūt panašius įvykius, ar jus nustebino toks visuomenės dosnumas?

– Sunku pasakyti, nes visos įvykusios nelaimės yra be galo skirtingos, labai skiriasi ir nukentėjusių žmonių skaičius. Tad sunku pasakyti, ta suma didelė ar maža. Tačiau tikrai žinome, kad žmonės labai palaikė. Kai dar net nebuvome pradėję paramos rinkimo akcijos, žmonės jau klausė, kaip jie gali prisidėti, kur gali pervesti pinigų, kur gali atnešti daiktų. Tai byloja, kad žmonės tikrai labai noriai palaikė ir didelė žmonių dalis norėjo prisidėti prie pagalbos.

– Jūsų organizacija viena pirmųjų visuomet atskubančių į tokias nelaimes. Tačiau žmonės gali prisidėti prie jūsų organizacijos dar iki nutinkant nelaimei, ar ne?

– Taip, mes turime trumpąjį humanitarinės pagalbos numerį 111, kuriuo žmonės gali skambinti įvykus nelaimei. Nesvarbu, ar tai būtų didelio masto nelaimė, ar individuali krizė, bėda. Žmonės skambina tuo numeriu ir mes suteikiame pagalbą. Žmonės gali prisidėti finansiškai, aukodami būtent mūsų humanitarinės pagalbos linijai 111.