Čečėnija – mylima gimtinė, Suomija – šalis, kur būtų galima gyventi be didelių rūpesčių, bet 25 metų Bekmuratas Mustijevas gyvena Lietuvoje. Nors čia gyvendamas patyrė didžiulį sukrėtimą. Bekmuratas yra vienas garsiosios Gatajevų šeimos globotų vaikų.
Svajojo būti teisininku
„Kai baigiau mokyklą, norėjau studijuoti teisę. Malikas ir Chadižat (sutuoktiniai čečėnai Gatajevai – red. past.) žadėjo, kad finansuos studijas po to, kai aukščiausiu lygiu išlaikysiu lietuvių kalbos egzaminą ir susitvarkysiu visus dokumentus. Daug planų buvo, bet viskas dingo, žlugo“, – atsiduso Bekmuratas. Jo gyvenimą smarkiai paveikė vadinamoji Gatajevų byla ir išdraskyta jų šeimyna.
Dažnai besišypsantis B.Mustijevas yra vienas iš 18 čečėnų vaikų, kuriuos Gatajevai į Lietuvą atsivežė prieš septynerius metus.
Sutuoktiniai, trys jų tikri vaikai ir 15 tėvišku rūpesčiu apglėbtų globotinių pirmiausia gyveno Marijampolėje, po to persikėlė į Kauno centrą, įsigijo dalį namo Karmėlavoje. Ketino pirkti ir kitą namo dalį, atidaryti automobilių remonto dirbtuves, kirpyklą, tačiau visus planus sugriovė iki šiol mįslėmis apipintas įvykis, išdraskęs Gatajevų lizdą.
Jis skilo į tris dalis: sutuoktiniai Gatajevai su keliais gausios šeimynos nariais prieglobstį rado Suomijoje, Lietuvoje likę 6 nepilnamečiai gyvena „Vilniaus SOS vaikų kaime“, visi likusieji vaikai išsibarstė kas kur.
Išlaikė Konstitucijos egzaminą
„Čia mums buvo labai gera“, – pirštais braukdamas per V.Putvinskio gatvės namo sieną kalbėjo B.Mustijevas.
Lietuvoje pilnametystės sulaukusio, merginą susiradusio ir su ja dukrelės susilaukusio čečėno šeimos nelaimė iš vėžių neišmušė.
Šiemet B.Mustijevas išlaikė Konstitucijos ir aukščiausio lygio lietuvių kalbos egzaminus. Todėl nuo šiol metinį leidimą gyventi Lietuvoje gaudavęs užsienietis jį galės pratęsti penkeriems metams. Tai leis B.Mustijevui daugiau laiko praleisti užsienyje, tačiau visam laikui iš Lietuvos jis emigruoti neketina.
„Išvažiuoti į Suomiją? Nuvažiuoti ten ir vėl mokytis kalbos? Ir vėl tą patį pereiti? Nebenoriu. Kai gausiu leidimą ilgiau gyventi Lietuvoje, gali būti, kad išvyksiu dirbti į užsienį, tačiau ne visam laikui“, – teigė B.Mustijevas.
Lietuvis norėjo įsūnyti
Abu B.Mustijevo tėvai žuvo Čečėnijoje, kai jis buvo dar mažas. Tėvo jis nė neprisimena.
Prieš apsistodami Lietuvoje Gatajevų auginti vaikai čia lankėsi ne vieną kartą. B.Mustijevas čia buvo atvykęs mokytis, gydytis, tiesiog pagyventi kelis mėnesius lietuvių šeimose.
„Buvau pas gerus žmones. Kai turėjau išvažiuoti, vienas vyras verkė, sakė, kad nevažiuočiau. Jis turėjo dvi dukras, todėl norėjo sūnaus“, – prisiminė B.Mustijevas.
Gyveno V.Čepinskio kaimynystėje
Į Kauną atsikrausčiusi gausi Gatajevų šeimyna apsigyveno name V.Putvinskio gatvėje. Judrūs, draugiški vaikai greitai susirado naujų draugų, o kelių kambarių butas pirmajame aukšte buvo jaukus ir gana erdvus. Vaikai augo klausydami virš jų gyvenančio smuikininko Vilhelmo Čepinskio smuiko.
„Ne, neerzindavo. Anksti groti nepradėdavo. Be to, man patikdavo. Nešdavau jam gitarą suderinti“, – prisiminė B.Mustijevas.
Guvų čečėną vaikinuką pasipūtę žmonės ignoravo, pikti tyčiojosi, o neišmanėliai vadindavo tiesiog čigonu.
„Taip buvo tik vaikystėje. Kauno centre pažįstu daugybę gyventojų, labai greitai susiradau daug draugų. Lietuvių draugų turiu daugiau nei čečėnų“, – nusišypsojo B.Mustijevas.
Jį į pokalbį su „Kauno dienos“ žurnalistais atvežė vienas draugas, o po jo vaikinas paprašė pakeliui nuvežti pas kitą bičiulį.
Bylą pagimdė provokacija
Vidurinę mokyklą Kaune baigęs B.Mustijevas pradėjo lankyti suvirintojų kursus. Juos baigiant ir buvo sulaikyti Gatajevai.
Pagrindu suimti sutuoktinius čečėnus tapo vienos jų globotinės Sedos Esimbajevos parodymai. Graži mergina kuo greičiau bandė patirti suaugusiųjų malonumų, todėl stengėsi ištrūkti iš Gatajevų namų ir apsigyventi su savo draugu.
„Musulmonas negali leisti dukrai ar seseriai gyventi vienai arba su kitu vyru nesusituokus“, – aiškino B.Mustijevas.
Vėliau išaiškėjo, kad S.Esimbajeva siekė specialiai išprovokuoti savo globėją, buvo apsiginklavusi paslėptu diktofonu.
B.Mustijevas pripažįsta, kad Gatajevai dažnai bardavo suaugusius auklėtinius, tačiau realiai jų veiksmai nė iš tolo neprilygo tam, ką bandyta parodyti teisme.
„Įsivaizduokite, jie turėjo prižiūrėti 18 judrių ir ne visada gerai besielgiančių vaikų. Vienas kažką sudaužė, kitas kažką išpylė, trečias mokykloje kažką negerai padarė. Mokytojai ir policininkai ne mus bausdavo, o Maliko (šeimynos tėvo M.Gatajevo – red. past.) klausdavo, kodėl jis mūsų neprižiūri. Žinoma, kad kartais tėvams trūkdavo kantrybė ir jie mus bardavo. Tačiau žinojome, kad jie mums niekada nieko bloga gyvenime nelinkėjo“, – teigė B.Mustijevas.
Apkaltino sunkiais nusikaltimais
„Seda žinojo, kad Malikas niekada nesmurtaus, todėl nusprendė jį išprovokuoti. Jie ne kartą buvo susipykę, o tą lemiamą dieną Seda užsipuolė Chadižat (šeimynos mama Č.Gatajeva – red. past.), kad ji skirsto vaikus į savus ir globojamus“, – pasakojo B.Mustijevas.
„Silpną širdį turinti Chadižat nuo tų žodžių apsiverkė ir net atsisėdo, – prisiminė Bekmuratas. – Manęs nebuvo namuose, bet man pasakojo, kad tada Malikas Sedai kažką pasakė ir ją pastūmė.“
Gatajevus sulaikė, juos apkaltino turto prievartavimu, grasinimu nužudyti. O, bylai atsidūrus teisme, B.Mustijevui teko nukentėjusiojo vaidmuo.
„Kai prasidėjo teismas, paaiškėjo, kad byloje parašyta, jog mane mušė. Taip ir tapau nukentėjusiuoju. Pasakiau, kad daugiau į teismą neisiu“, – pasakojo B.Mustijevas.
Maitino dvi seseris
Po šeimos išdraskymo B.Mustijevas liko gyventi su prieš Gatajevus liudijančiomis seserimis Madina ir Seda. Kurį laiką teko gyventi trims viename kambaryje.
Vaikinas visiems trims duonos kąsnį uždirbdavo statybose, už merginas stojo mūru visais atvejais, kai nuspręsdavo, kad kyla grėsmė jų garbei.
„Nesvarbu, ką jos padarė, nesvarbu, kad jos nėra tikros mano seserys, bet aš jas tokiomis laikiau. O čečėnas negali seserų palikti vienų, turi jomis pasirūpinti“, – pasakojo B.Mustijevas.
Vis dėlto bedarbiui vaikinui rūpintis aikštingomis, nepaklusniomis pilnametėmis panelėmis buvo pernelyg sunku. Trūko kantrybė ir jis išvyko gyventi į Ruklą su pabėgėliais.
„Netrukus į Ruklą atvyko gyventi ir Madina su Seda, nes joms pradėjo trūkti maisto“, – prisiminė B.Mustijevas.
Apsigyveno Jonavoje
Rukloje apsigyvenusiam jaunam vyrui valstybė kas mėnesį metus mokėjo 910 litų, skirtų integracijai į visuomenę. Per tą laiką B.Mustijevas baigė pastatų apšildymo kursus, tačiau darbo paieškos buvo bevaisės.
„Visi prašo darbo stažo. O kaip aš jį gausiu, jeigu niekas nepriima į darbą“, – pasakojo B.Mustijevas.
Prieš mėnesį B.Mustijevui pavyko įsidarbinti baldų gamybos įmonėje Jonavoje. Sunkiausia jaunam vyrui keltis 5 val. ryto ir nežinomybė, kiek uždirbs, nes nė vienos algos jis dar negavo, o ji iš dalies priklauso nuo atlikto darbo.
B.Mustijevas galėtų uždarbiauti Suomijoje, tačiau teigia, kad ten vyks tik tuo atveju, jei baldų įmonėje nepavyks uždirbti 1200–1300 litų. Jo teigimu, to pakaktų pragyventi Jonavoje, kur kasdien gali matyti dukrą Emą, kurią aplanko eidamas iš darbo.
Į gimtinę grįžti nesaugu
„Aišku, kad norėčiau į Čečėniją. Labiausiai pasiilgau artimų žmonių santykių. Pas mus pagyvenę žmonės niekada negyvena vieni. Labai gaudūs ryšiai tarp brolių, dėdžių, tetų“, – nostalgiškai kalbėjo B.Mustijevas.
„Norėčiau grįžti, bet tikrai ne dabartinėmis sąlygomis, – tarė jis. – Ten, Čečėnijoje, dabar valdžią turi tas, kas turi pistoletą arba automatą. Ten visada turi galvoti, ar sulauksi rytojaus. Žmonės nušaunami tiesiog gatvėse, o policija pasako, kad kalta paklydusi kulka, ir byla baigta.“
Tačiau B.Mustijevas mano, kad į gimtinę galėtų grįžti „Vilniaus SOS vaikų kaime“ tebegyvenantys šeši nepilnamečiai Gatajevų globotiniai. Jo žiniomis, Čečėnijoje netrūksta gana gerai vaikais galinčių pasirūpinti globos namų, kuriuose gyventi saugu.
Vaikus siūlo grąžinti
„Nesakau, kad jie čia blogai auginami, bet jie turi turėti savo tradicijas. Dabar jie nebesimeldžia, valgo kiaulieną, nesimoko kalbos, pamiršo tradicijas“, – kalbėjo B.Mustijevas.
Broliais ir seserimis vadinti artimieji su nepilnamečiais pasimatyti negali.
„Kol mane laikė nukentėjusiuoju, niekas nedrausdavo matytis su vaikais. Buvau nuvažiavęs ne vieną kartą, būdavau su jais. O kai pakeičiau parodymus, manęs nebeįleidžia“, – stebėjosi B.Mustijevas.
Bekmuratas į Čečėniją dabar negalėtų grįžti net ir norėdamas, nes prokuratūroje įstrigęs jo rusiškas pasas. Šiuo metu vaikinas bando jį atgauti.
Persekioja VSD šešėlis
Gatajevų bylos neapleidžia Valstybės saugumo departamento (VSD) šešėlis.
Gatajevus įskundusi globotinė draugavo su VSD pareigūnu. VSD tardė Gatajevų vaikus, susitikinėjo su jais. Bekmuratas Mustijevas teigia nesuprantantis, kodėl šeimyniniai santykiai pritraukė saugumiečių dėmesį.
Praėjusį mėnesį Suomijoje viešėjusiam B.Mustijevui jo draugė pranešė, kad juo domėjosi policijos pareigūnai. Grįžęs į Lietuvą B.Mustijevas per vieną dieną buvo dukart apklaustas pareigūnų Jonavoje ir Kaune. B.Mustijevas neabejoja, kad apklausoje dalyvavę vyrai buvo saugumiečiai, nes uždavė labai keistus klausimus apie jo santykius su Gatajevais, kartu augusiais vaikais.
„Man net protokolo nedavė, neatsakė, kodėl mane apklausė, pasakė, kad sužinosiu, kai ateis laikas“, – stebėjosi B.Mustijevas.
R.Kadyrovas: vaikai turi grįžti
Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas yra pareiškęs, kad Lietuvoje esantys nepilnamečiai Gatajevų išvežti vaikai turi būti grąžinti į Čečėniją.
„Mes turime padėti tašką šioje istorijoje. Vaikai turi būti auklėjami tėvynėje. Jei jų tėvai yra, mes juos būtinai surasime. Jei ne – jie ras prieglobstį naujoje šeimoje. Mes pasirengę suteikti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas“, – sakė R.Kadyrovas.
Gatajevų šeimos draugas Gintautas Bukauskas nėra įsitikinęs, kad vaikams grįžti į Čečėniją saugu, tačiau kaunietis pripažįsta, kad vaikai vis labiau atitrūksta nuo čečėniškų šaknų.
„Kai vaikai buvo nuvežti į “Vilniaus SOS vaikų kaimą„, mažiausiai mergaitei buvo penkeri. Natūralu, kad per ketverius metus ji labai nutolo nuo čečėniškos kultūros. Prieš savaitę pavyko susitarti, kad šeštadieniais vaikai “Vilniaus SOS vaikų kaime„ galės lankyti čečėnų kultūros ir kalbos pamokėles. Pirmosios pamokos parodė, kad jie tai daro labai noriai“, – džiaugėsi G.Bukauskas.
Gatajevų byla
2009 m. birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės teismas Grozno angelais vadintą sutuoktinių Gatajevų porą pripažino kaltais dėl smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo. Už tai jiems skirta po 10 mėnesių nelaisvės.
Vėliau Kauno apygardos teismas kaltinimus perkvalifikavo į turto prievartavimą ir sugriežtino bausmes – skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Vienas iš juos nuteisusios teisėjų kolegijos narių buvo teisėjas Jonas Furmanavičius. Prieš šį nuosprendžio paskelbimą Gatajevai dingo. Suomija jiems suteikė politinį prieglobstį. Gatajevų byla nuskambėjo visoje ES.
Šiuo metu Kauno miesto apylinkės teismas nagrinėja bylą: Suomijoje prieglobstį gavusi čečėnų pora prašo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos.
Klaipėdos apygardos teisme taip pat nagrinėjama Gatajevų baudžiamoji byla, kur skundžiamas ankstesnis nuosprendis pripažinti juos kaltais dėl smurtavimo.
Naujausi komentarai