Rudenį į Suomiją nuo Lietuvos teisėsaugos pabėgę Malikas ir Chadižat Gatajevai laisve džiaugėsi neilgai. Sausio pradžioje juos pasivijo Europos arešto orderis.

Čečėnijoje ir Lietuvoje vaikų globos namus įsteigę sutuoktiniai buvo sulaikyti, tačiau Lietuvai neperduoti. Tai pribloškė Gatajevus išduoti prašiusią Lietuvos teisingumo ministeriją. Per pastaruosius kelerius metus nepaisyti Europos arešto orderio nebuvo drįsusi nė viena šalis.

Dabar Gatajevų likimas gali priklausyti ne tik nuo Suomijos Aukščiausiojo teismo, bet ir ES institucijų.

Gatajevų pusėn stojo įtakingi Suomijos kultūros ir politikos veikėjai. Palaikančiųjų gretos auga Lietuvoje, kitose ES šalyse bei tarp europarlamentarų. Gatajevų ryšiai su Lietuva labai apriboti, bet vis dar nenutraukti, nes čia liko didžioji dalis jų globotų vaikų.

Lietuvoje dažnai lankosi viena jų bičiulių – Rusijos ir Čečėnijos draugijos viceprezidentė, žurnalistė Oksana Čelyševa. Praėjusią savaitę vėl į Kauną atvykusi žmogaus teisių gynėja "Kauno dienai" pasakojo, kad Gatajevai ilgisi savo vaikų bei skundžiasi labai bloga sveikata, kuri suprastėjo po Lietuvos prokurorų ir saugumiečių tąsymų.

– Kodėl Suomija nesutiko Gatajevų išduoti Lietuvai?

– Vos tik atvykę į Suomiją Gatajevai pateikė prašymą dėl politinio prieglobsčio suteikimo, o Lietuvos prašymas juos išduoti atėjo vėliau. Suomija pažeistų tarptautinius įsipareigojimus, jeigu išduotų Gatajevus neapsvarsčiusi prašymo dėl politinio prieglobsčio, todėl Helsinkio teismas nusprendė Lietuvai jų neišduoti. Prokurorai sprendimą apskundė, todėl byla keliauja į Aukščiausiąjį teismą, bet kažin ar ten viskas išsispręs. Tai susiję su visa ES politika, todėl byla gali nukeliauti iki Europos Bendrijos Teisingumo Teismo Liuksemburge. Nežinau, kuo viskas pasibaigs, nes dar gali būti įvairių netikėtų posūkių. Aš bijau, kad Malikui ir Chadižat gali neužtekti fizinių ir dvasinių jėgų. Ypač prasta Chadižat sveikatos būklė. Lietuvos įkalinimo vietose paūmėjo chroniškos ligos, jiems nustatyta sunkios formos depresija. Abu jie dabar yra Suomijos įkalinimo įstaigų ligoninėse.

– Ar jie labai jaudinasi dėl Lietuvoje likusių vaikų?

– Jeigu pasakyčiau, kad jaudinasi, neperteikčiau to, ką jie jaučia. Jie yra sugniuždyti. Mačiausi su Maliku ir Chadižat prieš atvykdama į Lietuvą. Prašė visiems vaikams perduoti, kad jie beprotiškai jų ilgisi. Labiausiai jie jaudinasi dėl tų šešių mažiukų, kuriems paskirta globa "Vilniaus SOS vaikų kaime". Džiugu, kad tie vaikai prižiūrėti, bet jie nežino apie tai, kas atsitiko, ir galvoja, kad tėvai juos metė. Taip pat Gatajevai prašė perduoti, kad atleidžia visiems jų globotiniams, kurie liudijo teisme tėvų nenaudai. Kalbėkime atvirai – vaikai išdavė savo tėvus, nes jiems buvo siūlomi kalnai gėrybių. Tačiau Gatajevai vaikams atidavė daug metų. Jie jų negali užmiršti.

– Kiek vaikų Kaune liudijo prieš Gatajevus?

– Pilnametystės buvo sulaukę keturi vaikinai ir keturios merginos. Teisme trys iš jų parodymų nedavė, o iš likusiųjų viena mergina parodymų oficialiai atsisakė Helsinkio teisme. Ji pasakojo, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) jai grasino, jog jai nebebus leista likti Lietuvoje ir ji turės grįžti į Rusiją. Bandė ją įtikinti, kad Gatajevai merginą ruošiasi išvežti į Čečėniją ir ten parduoti. VSD pareigūnas ne kartą su ja derino parodymus, kuriuos ji turėjo duoti teisme. Keli kiti vaikai sako, kad jų parodymai buvo iškraipyti. Viena teisme prieš Gatajevus liudijusi globotinė praėjusią savaitę telefonu Chadižat verkdama atsiprašė. Žinoma, kad vaikams už melagingus parodymus buvo siūlomi butai bei kiti prabangūs daiktai. Prieš savo tėvus liudiję vaikai pradeda suprasti, ką padarė. Juos ir kaltinti sunku, nes jie – negražios intrigos aukos. Visi jie pilnamečiai, bet supraskite, jie kaip paaugliai. Karas iš jų atėmė tėvus ir giminaičius. Prieš patekdami pas Gatajevus jie buvo gatvės vaikai su visais gatvės vaikams būdingais trūkumais ir polinkiais.

– Manote, kad byla buvo suklastota?

– Gatajevai sulaikyti dėl labai rimtų kaltinimų: grasinimai nužudyti, reketas, užsiminta ir apie prekybą žmonėmis. Bet per visą tyrimą prokuratūra nesugebėjo pateikti teismui faktų, kurie įrodytų visus tuos kaltinimus. Visi kaltinimai dingo, o liko tik savivaliavimas šeiminiame lygyje. Tačiau ir visą teismo procesą sunku pavadinti skaidriu. Gatajevai bausmę atliko liepos mėnesį ir turėjo būti išleisti, bet jiems įkalinimo laikas buvo pratęstas dar trims mėnesiams. To negaliu suvokti. Atleiskit, bet ir Putino Rusijoje tai yra neįmanoma. Rugsėjį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Mes turime daug klausimų. Kodėl teismo posėdžiai buvo uždari, nors dalis liudytojų ir patys kaltinamieji reikalavo, kad posėdžiai būtų atviri? Koks VSD vaidmuo? Negalime suprasti, kodėl su šeiminiais santykiais susijusi byla papuolė į VSD akiratį. Ar jie neturi kitų reikalų?

– Teismas nustatė, kad įtėviai smurtavo prieš vaikus. Tai irgi surežisuota?

– Viskas sufabrikuota. Su Ch.Gatajeva susipažinau, kai dar dirbau Čečėnijoje. Per vietinės televizijos kanalą pamatėme moterį, kuri turėjo tiek jėgų, kad gelbėtų įvairių tautybių vaikus. Vėliau dažnai pas ją važiuodavome vien tik tam, kad pabendrautume su ja ir vaikais. Iš pokalbių su jais supratau, kad tas žmogus yra labai atviras ir neturi ko slėpti. Tačiau aš seniai niekuo nesistebiu. Todėl kai išgirdau apie Gatajevų sulaikymą, nedariau jokių išvadų. Neatmečiau galimybės, kad viskas yra tiesa. Bet atvažiavus į Lietuvą klausimų tik padaugėjo. Pirmiausia, labai sunku buvo patekti pas vaikus, kurie liko be suaugusiųjų priežiūros Karmėlavoje, nes namas buvo nuolat stebimas. Į namus patekau su vienuolėmis. Iškart pastebėjau, kad daug vyresnių vaikų labai nervinosi, kažkam skambino. Viena merginų lyg atsiprašinėdama sakė prisimenanti, kad Chadižat ją Čečėnijoje išgelbėjo nuo sušaudymo, bet ji ją bara. Aš jai pasakiau, kad gana dažnai baru savo 15 metų dukterį ir paklausiau, kaip tas barimas atrodė. Tada ji pasakė: "O mums sakė, kad mūsų ir barti negalima." Tada nesigilinau, kas ką ir kam pasakė. Nutariau pažiūrėti, kas bus toliau. Tik vėliau sužinojau, kad prieš visus tuos įvykius vienas VSD pareigūnų pradėjo artimai bendrauti su viena globotine, kuri yra simpatiška, išraiškinga bei mėgsta išraiškingą gyvenimo būdą. Gatajevai, kaip ir visi normalūs tėvai, prieštaravo, kad ji vėlai grįžtų namo. O VSD pareigūnai tuo pasinaudojo ir paaiškino merginai, kaip atsikratyti įtėvių. Jie jai davė diktofoną, pamokė, kaip provokuoti tėvus ir viską įrašyti. Provokacija pavyko, bet prokuratūra be to vieno įrašo teismui nesugebėjo pateikti jokio kito įrodymo nei dėl reketo, nei dėl pasikėsinimų nužudyti.

– O koks gali būti VSD interesas kištis į šeimos gyvenimą?

– Šis klausimas mus intrigavo nuo pat pradžios. Dabar jau galima apie tai kalbėti, nes Suomijoje Malikas šiuo klausimu davė parodymus. Mes spėjame, kad viena realiausių šios istorijos priežasčių – nepavykęs VSD bandymas užverbuoti M.Gatajevą. Jam siūlė nuvažiuoti į Rusiją ir ten padaryti kažką naudinga. Jis nesutiko. Taip pat, kas gali paneigti, kad VSD pareigūnai nebendradarbiauja su Rusijos saugumiečiais? Įdomus sutapimas – kai sulaikė Gatajevus Kaune, po dviejų dienų Grozne buvo pagrobtas vyriausias jų auklėtinis Muslimas Utsajevas, kuris rūpinosi ten esančiais vaikų globos namais. Jis ir dar du kartu sulaikyti žmonės po kurio laiko buvo paleisti, bet pastarieji du vėliau buvo rasti sušaudyti. M.Utsajevas buvo išgelbėtas, nes išvažiavo iš Rusijos.

– Suomijoje kalbama apie Gatajevų bylą?

– Taip, žiniasklaida jai skyrė labai daug dėmesio dar tada, kai vyko teismo procesai Kaune. Vykstant teismo procesui per svarbiausią televizijos kanalą buvo rodoma speciali laida. Žurnalistai dėl jos net kelis kartus važiavo į Lietuvą. Suomijoje Gatajevus palaiko įtakingi žmonės, pavyzdžiui, Europos Parlamento Žmogaus Teisių Komiteto pirmininkė Heidi Hautala. Visi tie žmonės padeda, nes mato faktus.

– Jie nesislapstė?

– Ne, jie iškart apie atvykimą pranešė valdžios organams ir pateikė dokumentus, kodėl negali gyventi nei Lietuvoje, nei Rusijoje. Ir Malikas, ir Chadižat ne kartą lankėsi policijoje, ji gulėjo ligoninėje. Taip pat į Suomiją atvyko trys jų globoti suaugę vaikai, kurie irgi prašo politinio prieglobsčio.

– Jei gaus prieglobstį, į Lietuvą jie turbūt niekada nebesugrįš?

– Ne kartą apie tai kalbėjomės. Jie sakė, kad norėtų grįžti, nes supranta, jog yra skirtumas tarp juos bandžiusių sutraiškyti korumpuotų pareigūnų ir paprastų Lietuvos žmonių. Bet per paskutinį pokalbį Malikas pasakė, kad jam grįžti būtų pernelyg skaudu. Gyvenimą reikia pradėti iš naujo. Jie negali grįžti ir į Čečėniją. Ten jiems gresia didelis pavojus. Tikinama, kad ten padėtis stabilizavosi. Taip, ten stabilizavosi baimės atmosfera.

– Lietuvoje jiems nepadėjo jokia institucija, politikai?

– Padėjo Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Rašėme Prezidentei, buvome susitikę su europarlamentaru Leonidu Donskiu. Taip pat apie tai žino Vytautas Landsbergis. Ruošiuosi vykti į Briuselį. Būtinai susitiksime su Lietuvos atstovais parlamente. Bet jau daug kas nusiplovė rankas. Kai suėmė Gatajevus, gavau laiškus iš jų mažų vaikų, kurie prašė juos apginti nuo teisme prieš Gatajevus liudijusių dukterų, nes jos mažuosius mušė, nedavė pinigų net maistui. Mes gavome šešerių metų mergaitės fotografiją, kurioje matėsi, jog ji yra sumušta. Parašėme laišką Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei. Po kelių savaičių gavome atsakymą, kad tai ne jos reikalas. Su tuo susijęs dar vienas keistas sutapimas. Po laiško išsiuntimo praėjus vos kelioms dienoms, pas žmones, kurie padarė tas fotografijas, atėję VSD pareigūnai padarė kratą ir konfiskavo visus nuotraukų originalus. Darbo metodai primena sovietinį KGB.

– Manote, kad čečėnai Lietuvoje persekiojami?

– Putinas daug nuveikė, kad čečėnai Rusijos žmonių akyse taptų teroristais ir banditais. Panašu, kad ta nuomonė pasklido ir Lietuvoje. Pačioje įvykių pradžioje kai kurie žurnalistai net neabejodami tvirtino, kad čečėnai yra laukiniai. Negalėjau suprasti, ar aš skaitau europietišką laikraštį, ar Putino propagandą. Kai pradėjau kalbėti su Kaune gyvenančiais čečėnais, paaiškėjo, kad VSD kratas daro ne tik pas Gatajevus. Žmonės tiesiog bėga, nes čia neįmanoma gyventi. Lietuvos politikai garsiai pareiškė savo paramą čečėnams, tačiau realios paramos jie nesuteikė. Ją čečėnai gavo iš Pažaislio vienuolyno vienuolių ir paprastų Lietuvos žmonių.

– Ar ši byla pakenkė Lietuvos įvaizdžiui?

– Keista, tačiau po nepriklausomybės atgavimo apie Lietuvą užsienyje sklido labai mažai informacijos. Visos trys Baltijos šalys atsidūrė lyg informacijos vakuume, tačiau pastaruoju metu pasipylė daug negatyvios informacijos: galimas CŽV kalėjimas, Gatajevų ir pedofilijos bylos. Tiesa, dar vienas sutapimas – Kaune nušautas teisėjas buvo vienas teisėjų kolegijos narių, kurie priėmė sprendimą palikti Maliką ir Chadižat įkalinimo įstaigoje. Pamenu, kaip tas teisėjas per posėdį telefonu žaidė kažkokius žaidimus. O paskui sužinojome, kad kaip tik jis minimas pedofilijos byloje. Kaip paaiškinti tuos baisius sutapimus? Tas pats teisėjas minimas dviejose negražiose istorijose. Paaiškinkit, kodėl Gatajevų byloje prokuratūra daro viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad bausmės būtų kuo didesnės, o pedofilijos byloje – viską, kad kaltinimai būtų minimalūs? Kaip skirtingai elgiamasi su vaikus globojančiais Gatajevais ir galimais pedofilais.

Gatajevų šeima išdraskyta

Šeimos tragedija suskaldė ne tik pilnametystės sulaukusius globotinius. Už vaikų teises kovojančių tarnautojų sprendimu devyni nepilnamečiai vaikai buvo visiškai atskirti nuo buvusios šeimos ir išgabenti į "Vilniaus SOS vaikų kaimą". Artimiausiems Gatajevų giminaičiams – M.Gatajevo broliui Zaurui ir jo žmonai Julijai tris vaikus buvo leista pasiimti tik po kelių mėnesių. Tačiau su "Vilniaus SOS vaikų kaime" likusiais šešiais vaikais buvusios šeimos nariams neleista net bendrauti. Draudimas panaikintas tik praėjusią savaitę.

Henrikas Mickevičius

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius

Mes nesame labai įsitraukę į šį atvejį, tačiau stebėjome bylos nagrinėjimą iš žmogaus teisių gynimo pozicijų. Pastebėjimai sukėlė labai daug įtarimų, bet iki šiol buvome parašę tik vieną raštą Europos Parlamentui. Tačiau dėl daugelio žmogaus teisių pažeidimų per ikiteisminį tyrimą ir teismo procesą dabar ruošiame bylą Europos Žmogaus Teisių Teismui. Taip pat esame paruošę ieškinį dėl žalos atlyginimo už neteisėtą sulaikymą. Sekame tą bylą iš žmogaus teisių gynimo taško, bet kontekstas daug platesnis. Yra ir politinis kontekstas. Pavyzdžiui, kodėl Valstybės saugumo departamentas (VSD) įsitraukė, nors čia paprasčiausia buitinė byla, kokių Lietuvoje per metus būna šimtai, o gal ir tūkstančiai? Matosi, kad buvo daroma įtaka liudytojams, kuriems buvo grasinama, kad jei jie neliudys prieš Gatajevus, jie praras galimybę gyventi Lietuvoje ir bus išsiųsti. Liudytojai byloje staiga su triukšmu areštuojami kaip didžiausi nusikaltėliai, o po kelių dienų tyliai paleidžiami. Tokių įtartinų bylų Lietuvoje nedaug, o tai byloja, kad tam tikri žmonės buvo suinteresuoti, kad Gatajevai būtų laikomi areštuoti ir nubausti kuo greičiau. Prielaidų gali būti įvairių. Gal VSD turi kažkokios informacijos apie Gatajevų vienokius ir kitokius veiksmus, tačiau jų negali įrodyti, ir todėl griebiasi tokių nuo sovietmečio žinomų būdų. Labai aiškiai pritempiama byla. Dirbtinai sukeliamas konfliktas, jis neteisėtai įrašomas į diktofoną, kuris gautas iš VSD darbuotojo, ir tada iš to buitinio konflikto pučiama byla. Apskritai, Lietuvoje nelengva žmonėms, kurie atvyksta iš vadinamųjų nepopuliarių šalių, į kurias mes žiūrime iš viršaus, nes esame neva geresni, labiau civilizuoti. Dažnai jie kitaip atrodo, jų tradicijos kitokios, jie kitaip elgiasi. Negalėčiau pasakyti, kad jų teisės dažniau pažeidžiamos, bet jais rūpinamasi ir padedama mažiau negu kitiems. O kiekvienas imigrantas reikalauja paramos, nes jam sudėtinga prisitaikyti kitoje kultūrinėje aplinkoje.