Žiemą lietuviai priversti daug laiko praleisti dirbtinėje šviesoje. Sutemoje išėjus į miestą norisi vaiskios šviesos, kuri ne tik vaikytų niūrias mintis, bet ir garantuotų saugumą. Ar Kaune galėtų būti dar šviesiau?

Kaune yra apie 25 tūkst. gatvės šviestuvų, kurie yra savivaldybės, kartu – ir visų gyventojų turtas. Tam, kad jie laiku įsižiebtų ir kokybiškai šviestų, neužtenka tiekti elektros energiją. Aptarnaujanti miesto šviestuvus ir prižiūrinti šviesoforus bendrovė „Kauno gatvių apšvietimas“, atėjus šalčiams, darbo turi iki soties. Savivaldybei priklausančios įmonės direktorius Kęstutis Žuromskas interviu pasidalijo nenuspėjama kasdienybe.

– Ar, atėjus dideliems šalčiams, o paskui staiga atšilus, didėja tikimybė, kad apšvietimas gatvėje dings? Štai neseniai buvo dingusi elektros energija keliuose Kauno mikrorajonuose.

– Klimato sąlygos išties turi įtakos apšvietimui. Pavyzdžiui, kai apledėja laidai, padidėja jų svoris ir jie trūkinėja. Be to, ant laidų krenta apledėjusios medžių šakos ir juos nutraukia. Neseniai kai kurie miesto mikrorajonai aptemo dėl gedimo elektros skirstomuosiuose tinkluose. Teko ir mums siųsti brigadas, kad būtų atkurtas apšvietimas gatvėse. Apšvietimo priežiūros sistemos yra pasenusios, reikalaujančios žmogaus rankų darbo.

Apšvietimas netiesiogiai kenčia ir dėl slidžios kelio dangos – vairuotojai nesuvaldo automobilių ir dažnai taranuoja stulpus. Yra netgi stulpai rekordininkai, kurie nuolat tampa vairuotojų taikiniais. Vienas tokių stovi prie Vytauto Didžiojo tilto, vos tik nusileidus nuo Aleksoto kalno.

– Ar Kauno gatves apšviečiančios lempos taupo elektros energiją?

– Lemputės turėtų būti taupiosios, tačiau tokių dar yra nedaug. Domimės, eksperimentuojame, kaip galima taupyti elektrą nepabloginant apšvietimo kokybės mieste. Yra įdiegta apie dešimt naujoviškų apšvietimo punktų. Pavyzdžiui, tokių, kurie sumažina apšvietimo intensyvumą tuo metu, kai eismas gatvėje nėra intensyvus. Pakeitus kaitinamąsias lemputes taupesnėmis, efektas būtų labai didelis. Turimos lempos dar geros, jų eksploatacijos laikas baigsis po 4–5 metų. Naujoviškų lempų technologijos dar nepakankamai išdirbtos, bet to, jos yra brangios. Kai kurie kiti miestai eksperimentuoja su diodinėmis lempomis. Kitais metais diodiniai šviestuvai sužibs Parodos gatvėje Kaune.

– Ar tamsiuoju paros metu apšviečiamos visos gatvės, ar yra taupoma ir dalis lempų neįžiebiamos?

– Buvo kalbų, kad dalies lempų būtų galima nejungti, tačiau to neprireikė. Savivaldybė rado pinigų, kad mieste būtų kiek įmanoma šviesiau. Kiti miestai renkasi tokį taupymo variantą.

– Dalis pėsčiųjų perėjų mieste papildomai apšviestos. Ar dėmesio sulauks ir likusios perėjos?

– Vadovaujantis ES reikalavimais, avaringiausios pėsčiųjų perėjos turi būti apšviestos kokybiškai – jose dažniausiai statomos papildomos šviestuvų atramos ir perėjos apšviečiamos balta šviesa – likęs gatvės apšvietimas yra gelsvas. Tokio pat apšvietimo ateityje turėtų sulaukti ir kitos pėsčiųjų perėjos, kuriomis eina daug pėsčiųjų.

– Kam gyventojai galėtų išsakyti pastebėjimus dėl gatvių, pėsčiųjų perėjų apšvietimo spragų?

– Bet kuris gyventojas, nurodydamas konkrečią gatvę ir vietą, gali pareikšti savo nuomonę interneto svetainėje www.susiprask.lt/tamsiosgatves/. Visus pranešimus peržiūrime, įvertiname ir pagal galimybes reaguojame. Jei reikia papildomų investicijų, apie tai informuojame savivaldybės atsakingus asmenis.

– Iš ko išsilaiko jūsų vadovaujama įmonė?

– Daugiau kaip 90 proc. lėšų užsidirbame atlikdami savivaldybės užsakomus darbus, bet to, turime teisę iki 10 proc. pajamų užsidirbti iš papildomų šaltinių. Pavyzdžiui, galime siūlyti elektros instaliacijos ar saulės baterijų įrengimo paslaugas gyventojams. Kartu ieškome papildomų pajamų visuomenės poreikiams tenkint. Šiuo metu rengiame studijas, kaip galėtume modernizuoti mokyklų patalpų apšvietimą, kuris taupytų elektros energiją ir kartu mažintų anglies dvideginio išmetimą į aplinką. Ieškome ES fondų paramos projektui finansuoti. Mokyklų apšvietimo sąnaudas dengia savivaldybė, todėl ji turėtų būti suinteresuota elektros taupymu.

– Galbūt atsinaujinanti energetika galėtų tarnauti ir gatvių apšvietimui?

– Taip, galėtų – užsienyje yra labai sėkmingų pavyzdžių. Pavyzdžiui, saulės energija gelbsti nutrūkus elektros tiekimui. Alternatyvi energija veržiasi į priekį, ją natūraliai naudosime.

– Ar galėtų naktinis Kaunas tapti dar šviesesnis?

– Norint, kad tomis pačiomis sąnaudomis mieste būtų šviesiau, būtina modernizuoti tinklus, diegti naujas technologijas, eksperimentuoti, rasti priimtiniausius sprendimus. Tai, ką bando įsiūlyti gamintojai, nebūtinai pasitvirtina. Žvalgomės, kaip apšviečiami Vakarų Europos miestai. Ir pas juos ne viskas tobula. Pavyzdžiui, kai kuriuose nedideliuose Vokietijos miestuose skundžiamasi, kad gatvių apšvietimą patikėjus privačioms įmonėms, ne viskas atliekama sklandžiai.

Kai kurios Lietuvos savivaldybės taip pat perleidžia šią strateginę sritį privatininkams. Pasibaigus šviestuvų eksploatacijos terminui, juos reikia keisti. Tam reikia lėšų, kurių savivaldybė nelinkusi ieškoti ir skelbia koncesiją. Žinoma, ne visada tai pasitvirtina. Atrodo, Šiauliai turi karčios patirties. Gatvių apšvietimo priežiūros funkcija buvo perduota privatininkui, tačiau, kilus nemažai problemų, savivaldybė nutraukė su juo sutartis, sumokėjo baudas ir vėl perėmė šią sritį savo žinion, perduodama funkciją savivaldybės įmonei.

Kaune taip pat pasigirsta kalbų, kad Kauno apšvietimą galėtų perimti privati įmonė. Kol dirbame mes, miestiečiams garantuojame šviesą ir kartu saugumą tamsiuoju paros metu, nes turime tarnybą, kuri dirba ištisą parą ir operatyviai reaguoja į gedimus, netikėtas avarines situacijas.