"Kauno dienos" šaltinių teigimu, Suomijos korporacija "Fortum" veda derybas su "Gazpromu" dėl 100 proc. Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) akcijų perėmimo. Sandorį užbaigti planuojama iki Naujųjų metų.

Naujo šeimininko nuojauta

Beveik visą miestą šiluma aprūpinanti Kauno termofikacijos elektrinė netrukus gali nebepriklausyti Rusijos dujų milžinui "Gazprom". Viena didžiausių pasaulyje gamtinių dujų tiekėja kelis mėnesius veda derybas su Suomijos korporacija "Fortum" dėl dalies arba visų KTE akcijų pardavimo.

"Jie rusams iš karto pasakė, kad pirks arba 100 proc., arba visiškai nepirks", – pasakojo "Kauno dienos" šaltinis, aukštas šalies pareigūnas. 99 proc. bendrovės akcijų valdo "Gazprom", 1 proc. – "Dujotekana".

Pašnekesiai apie artėjantį dviejų stambių korporacijų sandorį valdžios institucijų koridoriuose sklando nuo pavasario, tačiau pastaruoju metu įvardijamos ir konkrečios sandorio datos.

"Kelias savaites vasarą elektrinėje praleido daugiau kaip dvidešimt suomių. Jie analizavo įmonės finansinę padėtĮ, vertino elektrinės techninę būklę", – apie vienos suomių konsultacinės bendrovės atliktą elektrinės vertinimą užsiminė šaltinis. Kai kurie ekspertai stebėjosi, kad elektrinė yra nugyventa labiau negu kai kurios Rusijoje esančios panašaus pobūdžio termofikacijos elektrinės.

"Kauno dienos" žiniomis, prieš pradėdama tyrimą "Fortum" paprašė "Kauno energijos" atskleisti konfidencialią sutartį, sudarytą tarp KTE ir "Kauno energijos".

Daugiau kaip 100 mln. litų

Kauno energetikų vertinimu, įvykdyti sandorį yra suinteresuotos abi korporacijos. Tarptautinė spauda yra rašiusi apie šių dviejų bendrovių aukščiausių vadovų susitikimus, kai jie buvo nusiteikę sukirsti rankomis.

"Abi pusės suinteresuotos sudaryti sandorį, – svarstė šaltinis. – "Fortum" stengiasi Lietuvoje įsitvirtinti kuo plačiau, o "Gazprom", matyt, suvokia, kad truputį įklimpo Kaune: tenka dalyvauti arbitražuose ir tikriausiai suvokia, kad nepavyks įvykdyti įsipareigojimų – investuoti 400 mln. litų į elektrinę, nes vargu ar tos investicijos atsipirktų, o laikyti elektrinės tokio būklės neverta." Spėjama, kad "Gazpromui" kur kas įdomesnės yra "Lietuvos dujos", ten ir stengiamasi neprarasti įtakos.

Aukšto pareigūno žiniomis, artimiausiomis savaitėmis ekspertai apibendrins elektrinės vertinimo studijos išvadas. Lapkričio pradžioje "Fortum" turėtų pateikti "Gazpromui" oficialų pasiūlymą.

"Kalbama, kad kaina turėtų būti didesnė negu ta, kurią "Gazprom" mokėjo Kauno miesto savivaldybei, įsigydama 99 proc. akcijų", – sakė šaltinis. Laimėjusi konkursą Rusijos bendrovė elektrinės akcijas įsigijo už 116 mln. litų ir įsipareigojo investuoti į ją dar 400 mln. litų. Užsienio spaudoje nurodoma galima sandorio vertė – apie 70 mln. JAV dolerių (297 mln. litų). Tačiau šaltinis tai vertina "Gazpromui" palankiais gandais, esą vargu, ar elektrinė tiek verta.

"Fortum": nekomentuojame

Suomijos korporacijos "Fortum" Bendrojo komunikacijos ir šilumos skyriaus viceprezidentė Anna Lindell Saeby informaciją apie artėjantį "Fortum" ir "Gazprom" sandorį pavadino gandais ir diskusijomis rinkoje, kurių korporacija niekada nekomentuoja.

"Kai turėsime arba jeigu turėsime ką nors pranešti, tai atliksime vadovaudamiesi akcijų rinkoje nustatytomis taisyklėmis", – nukirto A.L.Saeby.

Paklaustas, ar "Fortum" turi planų plėsti veiklą Lietuvoje, bendrovės "Fortum Heat Lietuva" generalinis direktorius Vitalijus Žuta buvo iškalbesnis: "Tikrai taip. "Fortum" turi planų plėsti veiklą Lietuvoje, taip pat ir Kaune".

Paprašytas patvirtinti, kad šiuo metu vyksta derybos dėl KTE perėmimo iš "Gazpromo", V.Žuta apgailestavo, kad to padaryti negali.

"Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Nesu įgaliotas komentuoti. Dovanokite, kad negaliu daugiau nieko pasakyti", – kalbėjo V.Žuta.

Jo teigimu, "Fortum" vis dar domisi galimybe Kaune statyti naują elektrinę, kurioje būtų kūrenamas biokuras, durpės. Tačiau kol kas nesulaukta miesto vadovų sprendimo dėl bendros įmonės kūrimo su "Kauno energija".

Derybos – ne vien dėl KTE

Pirmieji korporacijos "Fortum" atstovai Kaune apsilankė pavasarį, kai "Kauno energija" paskelbė Petrašiūnų elektrinės nuomos konkursą. Tiesa, jis netrukus buvo atšauktas, nes paaiškėjo, kad sąlygos nebuvo derintos atitinkamu valdžios lygiu. Kilo politinė įtampa, konkursas buvo sustabdytas, tačiau "Fortum" neatsisakė planų investuoti Kaune.

"KTE pirkimas galėtų būti nedidelė kito, gerokai daugiau įmonių apimančio sandorio dalis, – vertino šaltinis. – "Fortum" turi daugiau interesų Rusijos platybėse, kompanijas sieja Kauną pranokstantys verslo aspektai."

Vienos ministerijos atstovai šiuo metu domisi, kaip "Fortum" planuoja pertvarkyti KTE ir kokią dalį šilumos gamybos procese sudarys dujos.

Energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis dviejų korporacijų sandorio nekomentavo, nes esą tai yra Kauno miesto savivaldybės kompetencija, tačiau pabrėžė, kad mūsų valstybė yra linkusi sumažinti importuojamų dujų kiekius.

"Vyriausybės strategijoje deklaruojama, kad turėtume būti kuo mažiau priklausomi nuo importinių dujų, kad turėtume įgyti daugiau alternatyvų", – pabrėžė K.Jauniškis.

"Kauno dienos" duomenimis, jeigu bendrovėms pavyks greitai susitarti dėl kainos, sandoris gali įvykti iki Naujųjų metų.

Komentarai:

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas:

Šiuo atveju svarbiausia mums, kauniečiams, yra tai, kad naujasis investuotojas būtų patikimas ir užtikrintų tinkamą šilumos gamybą bei tiekimą. Taip pat svarbu, kad į elektrinę būtų investuojama, kad šilumos kainos būtų kuo palankesnės vartotojams ir nebūtų nepagrįstai išpūstos. Dabar kauniečiai, palyginti su kitų didžiųjų miestų gyventojais, už šildymą moka bene brangiausiai. Apmaudu, kad turėdami tokią termofikacijos elektrinę miestiečiams negalime pasiūlyti pigesnės šilumos. Neabejoju, kad ją tinkamai sutvarkius, galima pasiūlyti ekonomiškesnę kainą.

Turėtume sudaryti palankias konkurencines sąlygas, kad mieste atsirastų daugiau alternatyvių šaltinių. Jeigu "Fortum" ateis ir užsitikrins monopolį, miestui tai nebus priimtina. Svarbu, kad rinkoje būtų kuo daugiau žaidėjų, energijos perteklius, tada galėtume tikėtis palankesnės šilumos kainos. Neseniai perspektyvia alternatyva laikėme šiukšlių deginimą, tačiau dabar, žinodami Aplinkos ministerijos poziciją, prioritetą teikiame kitiems projektams. Yra siūlančiųjų deginti Marvelės dumblą, durpes, medieną. Išlieka ir galimybė nutiesti vamzdį iš Elektrėnų, tačiau pastaroji alternatyva yra labai miglota. Naujas investuotojas mieste yra laukiamas, tačiau svarbu, kokią energetinę aplinką jis būtų linkęs sukurti, ir kad vienas monopolininkas mieste nepakeistų kito.

Principinė savivaldybės pozicija turėtų būti nepasirašyti jokių ilgalaikių įsipareigojimų, tarkime, 20 metų pirkti atitinkamą procentą šilumos energijos iš šilumos tiekėjo. Dabar "Gazprom" yra užsitikrinusi 80 proc. Kauno rinkos, nes savivaldybė ir KTE yra pasirašiusios sutartį, pagal kurią 80 proc. mieste suvartojamo šilumos garo nuperkama iš elektrinės. Tai užkerta kelią bet kokiai konkurencijai mieste.

Teisininkas Kęstutis Čilinskas:

Kauno miesto savivaldybė turėtų atidžiai stebėti sandorį, nes gali būti, kad jai toks savininkų pasikeitimas KTE bus nenaudingas. Pirkdamas elektrinės akcijas Rusijos milžinas "Gazprom" įsipareigojo investuoti 400 mln. litų, tačiau įsipareigojimų per nustatytą laikotarpį neįvykdė. Atrodo, kad visos teisės ir pareigos dabar turėtų pereiti naujajam savininkui, tačiau taip nebūtinai bus.

Jeigu miesto savivaldybė leis "Gazpromui" parduoti akcijas be įsipareigojimų, tuomet naujasis akcininkas neturės jokių įsipareigojimų. Reikėtų nepamiršti, kad dabar elektrinė visiškai nepriklauso savivaldybei ir ji neturi jokio balso naujose derybose. Tačiau savivaldybė gali remtis anuomet skelbto konkurso sąlygomis, pagal kurias "Gazprom" įsipareigojo investuoti 400 mln. litų.

Konkurso sąlygos yra privalomas dalykas ir savivaldybė turėtų pareikalauti, kad jos būtų įvykdytos. Patarčiau savivaldybei pareikšti prevencinį ieškinį jau dabar, nes vėliau gali būti per vėlu. Jeigu savivaldybė "Gazpromą" išleistų neįvykdžiusį įsipareigojimų, tuomet ji padarytų nusikaltimą miestui. Idealu būtų, jeigu toks sandoris vyktų sudarius trišalę sutartį, t.y. į derybų procesą įsileidus ir miesto savivaldybę, tada ji galėtų pakovoti dėl miestiečių interesų.