Kol Kaune svarstoma, kaip bus panaudoti iš Kauno termofikacijos elektrinės gauti 17 mln. litų, elektrinės vadovai nė neketina mokėti jokių baudų.

Susikaupė milijonai netesybų

Netrukus sukaks šešeri metai, kai konsorciumas, kurį sudaro Rusijos bendrovė "Gazprom", "Dujotekana" ir JAV įmonė "Clement Power Venture Inc.", sukirto rankomis su "Kauno energija" ir perėmė savo žinion Kauno termofikacijos elektrinę (KTE).

2003 m. kovo 31 d. buvo pasirašyta ne tik elektrinės pardavimo-pirkimo sutartis bei Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, bet ir investicinius įsipareigojimus griežtai apibrėžianti sutartis. Tuomet konsorciumas už elektrinę sumokėjo 116,5 mln. litų ir įsipareigojo į nupirktą turtą investuoti ne mažiau kaip 400 litų. Vykdyti investicinius įsipareigojimus kol kas KTE sekasi sunkiai – iki 2009 m. į elektrinę investuota 69,3 mln. litų.

"Faktas yra fiksuotas, elektrinės vadovai neįvykdė įsipareigojimo ir dėl to jiems "Kauno energijos" valdyba išsiuntė 17 mln. litų netesybų reikalavimą", – dėstė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Jis pabrėžė, kad netesybos energetikus būtų užspaudusios praėjusiais metais, tačiau praėjusios kadencijos valdantieji investicinius įsipareigojimus atidėjo iki 2009 m. sausio 1 d.

Svarsto, kaip panaudoti

Miesto valdžios atstovams prabilus apie elektrinę įsigijusio konsorciumo netesybas, visuomenė ėmė svarstyti, kaip miestas galėtų efektyviausiai panaudoti 17 mln. litų. Netrukus apie apgailėtiną infrastruktūrą prabilo "Kauno energijos" vadovai – iš stalčių jie ėmė traukti investicinius projektus, į kuriuos KTE galėtų investuoti. Esą beveik visas inventorius ir vamzdynai yra nutiesti prieš maždaug 30 metų, didžiąją dalį būtina remontuoti.

"Netesybas KTE mokėti teks. Teisingiausia būtų, kad baudą jie sumokėtų investuodami į šilumos trasų remontą", – įsitikinęs "Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas. Jį dėl netesybų su KTE derėtis įpareigojusi bendrovės valdyba. Susitarimą tikimasi pasiekti iki kovo 1 d. R.Bakas viliasi, kad iki tol A.Pranculis patvirtins ketinimus investuoti į šilumos trasas.

Kai kurie visuomenės atstovai stebisi, kodėl Kauno valdžia neskuba ginti viešojo intereso. Esą investicijas į šilumos trasas kontroliuoti būtų sudėtinga, be to, vargu, ar tokiu būdu ši suma būtų panaudota efektyviausiai. Galbūt vertėtų atkreipti dėmesį į kiaurus vaikų darželių ir mokyklų stogus ar užlopyti po žiemos atsiveriančias duobes.

Baudų mokėti neketina

Išgirdęs klausimą apie netesybas A.Pranculis atkirto, kad jokios netesybos įmonei dar nepareikštos. Jeigu tokios ir bus pareikštos, KTE iš esmės su tokiu ieškiniu nesutiks.

"Netesybos, kurių iš mūsų tikisi, yra labai abejotinos. Jei bus bandoma jas išieškoti teisminiu keliu, abejoju, ar jiems pavyks. Dviprasmiška situacija", – kalbėjo A.Pranculis. Jis pabrėžė, kad KTE įvykdė įsipareigojimą, numatytą Šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje – penkerius metus nedidino parduodamos šilumos kainų. Pagal investicijų sutartį buvo numatyta pirmajame etape investuoti 135 mln. litų, pastatyti 80 MW galios naują elektrinę, o per penkiolika metų investicijos turėtų siekti 400 mln. litų.

"Statyti 80 MW elektrinę šiandien nebeefektyvu. Nusprendėme statyti galingesnę, 350 MW galios elektrinę, o investicijos sieks milijardą litų", – žadėjo A.Pranculis. Jis pabrėžė, kad iš esmės KTE investicinius įsipareigojimus įvykdys, naujoji galinga elektrinė iki 2018-ųjų KTE teritorijoje tikrai iškils.

Vienu motyvų nemokėti netesybų A.Pranculis nurodo ir 2008 m. sausio 1-ąją įsigaliojusias Šilumos įstatymo pataisas, pagal kurias pradėta reguliuoti šilumos kaina. Esą dėl šio reguliavimo elektrinė negavo dalies pajamų. Šį KTE skundą šiuo metu nagrinėja administracinis teismas.

Įžvelgia sąmokslo teorijas

Buvęs Kauno meras, dabar opozicijai priklausantis miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius įsitikinęs, kad miestas turėtų aktyviau kovoti dėl 17 mln. KTE netesybų. Jo teigimu, nereikalaudama mokėti baudos dabartinė Kauno valdžia pažeidžia viešąjį interesą.

"Kas galėtų paneigti, kad A.Kupčinskas tarnauja stambiam kapitalui? Žmogus atsisako netesybų ir derybas veda tik formaliai, stengdamasis įtikti stambiems energetikams", – svarstė A.Garbaravičius. Politikui nerimą kelia tai, kad visa su KTE netesybomis susijusi informacija yra slapta, tarybos nariai apie tai neturėjo progos padiskutuoti.

A.Garbaravičius įtaria, kad šiuo metu rengiamasi kokiu nors būdu prie KTE prijungti "Kauno energiją". Tokiu būdu esą "Gazprom" Kaune turėtų visišką šildymo monopolį, o kartu ir politinę įtaką mieste. Kadangi įstatymai draudžia parduoti savivaldybės valdomą šilumos tinklų bendrovę, ji galėtų būti išnuomota ar kitaip patekti KTE žinion.

Atviri privačiam kapitalui

Skandinavijos energetikos sistemą pavyzdžiu laikantis R.Bakas domisi galimybėmis pritraukti privataus kapitalo į "Kauno energiją". Esą privatūs investuotojai padėtų pakelti įmonę į technologiškai aukštesnį lygį.

"Skandinavų požiūris į šilumos ūkio tvarkymą yra liberalus ir ramus, jie priima teisingus sprendimus. Po penkerių ar dešimties metų tokie sprendimai tampa kūnu ir pas mus", – konstatavo R.Bakas.

Pavyzdžiui, Skandinavijoje, anot jo, privatus investuotojas gali pastatyti šilumos generavimo šaltinį ir pardavinėti energiją šilumos tinklams. Kai investicija atsiperka, turtas perleidžiamas šilumos tinklų bendrovei. Esą tokiu principu galėtų būti pritraukiamas privatus kapitalas ir mūsų šalyje.

Prieš keletą savaičių R.Bakas kreipėsi į energetikos sektoriaus atstovus Skandinavijoje, prašydamas patarti, kokius modelius galėtų pasitelkti Kauno energetikai.

Nuo 2008 m. gruodžio tarifą už šildymą gerokai padidinusi "Kauno energija" praėjusius metus baigė nuostolingai. 3,1 mln. litų nuostolis, anot R.Bako, nėra didelis, palyginti su visu Lietuvos energetikos sektoriumi – per 2008 m. šalies šilumos tiekimo įmonės patyrė 400 mln. litų nuostolio.