Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius sakė, kad kalnas uždarytas prevenciniais tikslais, o ne dėl realaus lankytojams kylančio pavojaus.

„Prevenciniais tikslais esame uždarę nuo 13 valandos Gedimino kalną lankymui“, – žurnalistams šeštadienį Gedimino kalno papėdėje sakė viceministras.

Pasak jo, kalnas lankytojams uždaromas „iki atskiro sprendimo“. Pėstiesiems ir transportui kurį laiką bus neprieinama ir Kazio Škirpos alėja.

Nuslinkusi nuošliauža yra viena didesnių, susiformavusių pastaruoju metu – 24 metrų ilgio ir 20 metrų pločio.

„Šeštadienio rytą rytiniame šlaite nuslinko velėna“, – teigė viceministras.

Jis pripažino, kad tai viena didesnių nuošliaužų pastaruoju metu.

Reikia skubesnių sprendimų ir skubesnių darbų vykdymo.

Kadangi nuošliauža susidarė po pagrindiniu pėsčiųjų taku, jis įlūžo. Pasak viceministro, lūžo jį laikę poliai. Šis takas jau anksčiau uždarytas lankytojams.

Anot viceministro, dabar imamasi priemonių nuošliaužai stabilizuoti.

„Nuslinkęs velėnos sluoksnis laikinai paliktas apačioje, kad tarnautų kaip atrama“, – aiškino R. Augustinavičius.

Technogeninis gruntas su velėna nuslinko ir penktadienį. Ši nuošliauža įvyko pietinio šlaito sandūroje su vakariniu šlaitu, toje vietoje galėjo būti požeminio vandens iškrova. Nuslinko 25 kubiniai metrai grunto, penktadienį pranešė Nacionalinis muziejus.

Nuošliaužų Gedimino kalne buvo ir praėjusią savaitę. Jos taip pat buvo paviršinės, pagrindiniai kalno sluoksniai nebuvo pažeisti.

Pasak kultūros viceministro, nuošliaužos susidaro dėl nuolatinių kritulių.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Sostinės meras Remigijus Šimašius šeštadienį teigė, kad Kultūros ministerija ir Nacionalinis muziejus Gedimino kalno tvarkymo darbais turėtų užsiimti sparčiau.

„Reikia skubesnių sprendimų ir skubesnių darbų vykdymo“, – žurnalistams sakė jis.

R. Augustinavičius teigė, kad tai neįmanoma nepabaigus darbų projektavimo, jis dėl neįprastos kalno geologiniams struktūros užtrunka ilgai.

Kultūros ministerija žada iki kitų metų vasaros pristatyti, kaip kalnas bus tvarkomas ir kiek tai gali kainuoti. Pasak viceministro, nuošliaužos didina kalno tvarkymo išlaidas. Vyriausybė šią vasarą skyrė 3 mln. eurų Gedimino kalnui tvarkyti. Anot R. Augustinavičiaus, kitąmet tam turėtų būti skirta dar iki 6 mln. eurų.

Šalies simboliu tapusiu Gedimino kalnu ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių didelių nuošliaužų.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Mokslininkai beveik neabejoja, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.