Vilnius – dėmesio centre. Ir veikiau ne dėl to, kad Lietuva pradėjo pirmininkauti ES. Seksualinių mažumų eitynės Vilniuje – ši tema dabar griaudėja Europos sostine vadinamame Briuselyje.

Svarbiausias klausimas

Lietuvos pirmininkavimą ES pristatantys ministrai, diplomatai turi atlaikyti rimtą spaudimą – atsakyti į klausimus, kaip sudėliota pirmininkavimo darbotvarkė, teisintis dėl lenkų mažumos skundų, buvusių ar nebuvusių CŽV kalėjimų.

Tačiau galiausiai susidaro įspūdis, kad kone svarbiausias klausimas Europos Parlamento koridoriuose – seksualinių mažumų eitynės "Už lygybę" Vilniuje.

Dar prieš ministrams atvykstant į Briuselį, pirmas nuomonę šiuo klausimu išsakė vienas svarbiausių ES biurokratinio aparato asmenų – Europos Komisijos vadovas José Manuelis Barroso. Jis tvirtino, kad Europos Komisija akylai stebi tai, kas vyksta Vilniuje, nors pripažino, jog teisinių priemonių kištis į eitynių organizavimą nėra.

"Europos Komisija atidžiai seka su lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų diskriminacija susijusią padėtį valstybėse narėse ir nedvejodama reaguos, kai atsiras spręstinų klausimų, priklausančių ES kompetencijos sričiai. Pavyzdžiui, 2010 m. Europos Komisija jau kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę ir išreiškė susirūpinimą dėl įvairių trukdžių bei nesklandumų, susijusių su tuo metu taip pat planuotomis homoseksualų eitynėmis. Saviraiškos ir susirinkimų laisvės yra pripažintos kaip pagrindinės teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijoje ir ES pagrindinių teisių chartijoje", – sakė jis "Lietuvos rytui" ir priminė, kad valstybės yra priėmusios tarptautinius įsipareigojimus gerbti pagrindines žmogaus teises.

Informacijos niekas netikrino

Europos Parlamente prisistatant Lietuvos ministrams į darbą kibo europarlamentarai. Rumunų europarlamentarė Renate Weber Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete prisistačiusiems teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui bei vidaus reikalų ministrui Alfonsui Dailiui Barakauskui sakė norinti "pasakyti keletą žodžių ne tik dėl eitynių draudimo, bet ir dėl Lietuvoje svarstomų teisės aktų, kurie laikomi homofobiškais".

J.Bernatonis tikino, kad homoseksualų paradas niekuomet nebuvo uždraustas, o Europos Parlamento nariai yra dezinformuojami.

"Dėl gėjų parado – jis Lietuvoje niekada nebuvo uždraustas. Buvo tik diskusija dėl jo vietos tarp Vilniaus savivaldybės ir LGBT (Lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų – red. past.) atstovų. Kaip ministras susitinku su LGBT bendruomenės atstovais. Noriu pasakyti, kad per Lietuvos nepriklausomybės metus pasiekta didelė pažanga. Europos Parlamentą pasiekė vienpusiška informacija: atvažiuokite, pamatysite, kad nėra taip, kaip kartais teigiama", – gynėsi ministras.

Šį klausimą teko išgirsti ir socialinių reikalų ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei.

"Žinau, kad Vilniuje savivaldybė uždraudė LGBT eitynes. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę šiuo klausimu", – rėžė danų europarlamentarė Britta Thomsen.
A.Pabedinskienė dar kartą patikino: "Eitynės Vilniuje tikrai neuždraustos, jos vyks, tik deramasi dėl gatvės, kurioje jos vyks".

V.Landsbergis: kaltas pavydas

Net konservatorių patriarchą europarlamentarą Vytautą Landsbergį palaužė ši tema. "Vilniaus dienai" jis tvirtino, kad eitynės turi vykti. Tačiau viešą kritiką Lietuvai remiantis nepatikrinta informacija jis pavadino kai kurių Europos Parlamento grupių žaidimu.

"Lietuva yra kritikuojama dėl daugybės "neišspręstų problemų". Bet, kaip jau buvo pasakyta, dabar yra Lietuvos pirmininkavimas ES, o ne kokie nors mūsų namų reikalai, tikros ar netikros problemos. Bet kadangi esame matomi, galbūt kas nors net pavydi dėl mūsų pirmininkavimo, tad mes esame apmėtomi pasisakymais, kad galbūt būtų sumenkintas mūsų vaidmuo", – įžvalgomis dalijosi V.Landsbergis.

Jis siūlo vienintelį dalyką – visiškai į tai nereaguoti. Esą teisintis dėl šių dalykų, taip pat dėl tariamo eitynių draudimo neverta, nes tuomet neišbrisime iš nuolatinio teisinimosi liūno, o tie, "kurie nori menkinti mūsų pirmininkavimo vaidmenį, tik džiaugsis, jei mes teisinsimės".

"Europa yra ypač užvedusi šį klausimą. Nežinau, ar tai socialinė grupė, tai greičiau seksualinė grupė, tačiau ji gali tapti ir politinė. Sunku įvesti taisyklę, kad seksualinėms mažumoms eitynės centrine miesto gatve būtų negalimos. Negalima priimti tokio įstatymo, bet Vilniaus valdžia galbūt taip bando išvengti skirtingai mąstančių grupių susirėmimo. Psichologiškai nėra tam pasirengta. Neleisti eitynių negalima, reikia rūpintis kitais dalykais – galbūt galima kalbėtis su eitynių organizatoriais, kad jie nesidarkytų, neišsidirbinėtų, nesiektų atkreipti į save dėmesio rengdamiesi ypatingais drabužiais, elgesiu, kuris be reikalo juos susieja su jų privačiais dalykais, su jų orientacija", – kalbėjo profesorius.

Ginčai tęsiasi

Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė dar kartą skųsti teismo nurodymą suderinti su LGBT atstovais eitynių vietą, nes Gedimino prospekte, kur ir norima organizuoti renginį, įsikūrusios valstybės institucijos ir teismai. Nors apskųsti sprendimą savivaldybė turi teisę likus vos savaitei iki renginio, tai žadama padaryti "kaip įmanoma greičiau".

Eitynės "Už lygybę 2013" turėtų vykti liepos 27 d. Vilniaus valdžia siūlo eitynių organizatoriams žygiuoti nuošaliau esančia Upės gatve.

Liepos 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino LGBT atstovų skundą, kuriuo prašyta panaikinti eitynių organizatoriams nepalankų savivaldybės administracijos sprendimą neleisti eitynių Gedimino prospekte ir įpareigoti savivaldybę leidimą išduoti.

Dar anksčiau Lietuvos gėjų lyga laimėjo vieną bylą, kai teismas nurodė, kad Vilniaus valdžia neturi teisės pati nustatyti eitynių vietos.