Du metus remontuojamą Kauno geležinkelio tunelį tikėtasi atidaryti spalio 1 d., tačiau darbai užsitęsė, o atidarymo iškilmių data dar nenustatyta.

"Kauno diena" rugsėjo viduryje rašė, kad tunelį ketinama atidaryti spalį. "Tiltra Group" atstovė spaudai Inga Smirnovienė tada pasakojo, kad darbai jau praktiškai baigti, ir vylėsi, jog spalio 1 d. gali pavykti surengti oficialų tunelio atidarymą.

Ant nosies jau lapkritis, o apie atidarymo banketą neužsimenama nė žodžiu.

"Projektavimo eigoje iškilo papildomų darbų būtinybė. Tunelio atidarymo data dar nenustatyta", – šią savaitę sakė I.Smirnovienė.

Kol nebus baigti visi darbai, į Vilnių vykstantys kauniečiai priversti naudotis laikinąja stotimi Petrašiūnuose.

Per prieš dvejus metus uždaryto tunelio rekonstrukciją buvo atnaujintos geležinkelio konstrukcijos, elektros, signalizacijos, avarinio ryšio linijos, įrengtos naujos saugos sistemos, atnaujintas apšvietimas, išardyta neveikusi tunelio sausinimo bei vandens surinkimo sistemos ir įrengta nauja drenažų sistema, kuri renka ne tik gruntinį vandenį tunelyje, bet ir vandenį, atsirandantį ant tunelio skliautų.

Vienas sudėtingiausių tunelio remonto darbų – tunelio skerspjūvio platinimas. 108 m ruožas buvo praktiškai perstatomas iš naujo.

Projekto vertė – 80 mln. litų be pridėtinės vertės mokesčio. 85 proc. lėšų tuneliui remontuoti skyrė Europos Sąjunga, likusią dalį padengs Vyriausybė ir "Lietuvos geležinkeliai".

Kauno geležinkelio tunelis

Vilnių ir Kauną jungiančioje geležinkelio linijoje įrengtas vienintelis tunelis Lietuvoje. Jis pradėtas statyti 1859 m. gegužę ir buvo kasamas iš dviejų pusių. Statyba baigta 1861 m. lapkritį. Tunelio ilgis – 1285 m. Iškastas 30 m aukščio kalvoje, po Aukštųjų Šančių gyvenamuoju rajonu. Tunelio aukštis – 6,6 m, plotis – 8,8 m. Iki Antrojo pasaulinio karo Kauno geležinkelio tunelis buvo dvikelis, o nuo to laiko – vienkelis.