Traukiniai į Vilnių važiuoja iš senosios Kauno geležinkelio stoties. Daugelis vakar keleivių tuo džiaugėsi, tačiau buvo ir tokių, kuriems labiau patiko stotelė "Kaunas-1".

Pretenduotų į rekordą

Po dvejus metus užtrukusio geležinkelio tunelio remonto pirmasis keleivinis traukinys juo iš Kauno į Vilnių prabildėjo vakar 5 val. ryto. Pirmosios kelionės rekonstruotu tuneliu keleiviai laukė nekantraudami.

"Na, kaip tas naujas tunelis atrodo?" – prie parūkyti išlipusio mašinisto prišokęs paklausė Vilniuje dirbantis, bet dažnai į Kauną traukiniu pas brolį atvažiuojantis Žydrūnas Skirgaila.

"Gražiai. Tikrai gražiai padaryta. Matosi, kad kainavo nemažai", – šyptelėjo elektrinių traukinių vyr. mašinistas-instruktorius Rimantas Stančikas.

R.Stančikas galėtų pretenduoti į Lietuvos rekordų knygą. Po tunelio atidarymo jam teko neeilinė užduotis – instruktuoti pirmąsyk juo važiuojančius traukinių mašinistus. Kaune į traukinį sėdęs specialistas išlipdavo kitoje stotelėje ir vėl įlipdavo į Kauno link skriejantį sąstatą. Nuo ankstyvo ryto per kelias valandas jis tuneliu buvo važiavęs net dvylika kartų.

"Tuneliu važiuoti nėra sudėtinga, bet yra niuansų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Mano užduotis apie juos informuoti mašinistus", – pasakojo R.Stančikas.

Kol kas traukiniai tuneliu važiuoja tokiu pat greičiu, kaip ir prieš rekonstrukciją – 40 km/val., tačiau greitai čia jie turėtų išvystyti dvigubai didesnį greitį.

"Paklojus naujus bėgius reikia, kad jie susigulėtų, apsitrintų. Jei viskas tvarkoje, vėliau galima ir greitį padidinti", – aiškino R.Stančikas.

Laukė ir prekybininkai

Ž.Skirgaila sakė, kad jam į Vilnių važiuoti iš Kauno geležinkelio stoties, o ne iš laikinos stotelės Petrašiūnuose – ne tik patogiau, bet ir pigiau.

"Iš Šilainių į Petrašiūnus reikėdavo važiuoti dviem troleibusais. Šiandien atvažiavau vienu. Ir patogiau, ir pigiau", – džiaugėsi Ž.Skirgaila.

Vilniuje studijuojanti kaunietė Kristina tunelio atidarymu pernelyg nesidžiaugė, tačiau sakė, kad žiemą patogiau važiuoti iš pagrindinės stoties.

"Man stotis Petrašiūnuose buvo arčiau namų, bet čia patogiau, nes ten būdavo labai šalta, kai reikėdavo traukinio laukti", – prieš lipdama į dviaukštį elektrinį traukinį kalbėjo mergina.

Tunelio atidarymo laukė ne tik daugelis keleivių, bet ir Kauno geležinkelio stotį apspitę prekybininkai. Užkandžiais ir gėrimais ne vienus metus prekiaujančio paviljono savininkė Jolanta Markauskienė sakė tunelio atidarymo laukusi kaip šventės. Ne vienus metus sausakimša buvusi užeiga, uždarius tunelį, apmirė.

"Kol kas dar pirkėjų srauto nepajutome, bet jau buvo užėję keturi vaikinai, kurie atvažiavo iš Vilniaus. Tikiuosi, kad greitai bus taip, kaip buvo iki tunelio uždarymo. Laukėme, labai labai laukėme, kol jį atidarys", – šypsojosi J.Markauskienė.

Laikinąją stotį išmontuos

Tunelio atidarymu visiškai nesidžiaugė prie stoties šiukšles šlavusi moteris. Ji anksčiau dirbo stotyje "Kaunas-1", kuri yra prie pat jos namų. Laikinoji stotis šiuo metu yra ištuštėjusi ir bus išmontuota. Visi keleiviai ir jų keliamas šurmulys persikraustė į miesto centrą.

Vilniuje ir laikinojoje stotelėje Petrašiūnuose kurį laiką keleiviai buvo informuojami apie tai, kad atidarytas tunelis. Dažniau važinėjantys keleiviai tai žinojo iš anksto, tačiau rečiau traukiniais besinaudojantys žmonės apie permainas galėjo ir nežinoti. Kauno geležinkelio stotyje dirbančios moterys sakė, kad vakar buvo vienas kitas žmogus, kuris traukinio laukė nebeveikiančioje stotyje.

Ne vienas keleivis pageidautų, kad laikinoji stotis išliktų. R.Stančikas taip pat mano, kad jei jau kai kurie traukiniai stoja Amaliuose, kodėl jie negalėtų stoti Petrašiūnuose, tačiau "Lietuvos geležinkelių" verdikto stočiai pakeisti nepavyks.

Bendrovės Keleivių vežimo direkcijos direktorius Raimondas Burkovskis teigė žinantis apie gyventojų pageidavimą palikti stotį Petrašiūnuose, tačiau projekte, pagal kurį lėšų jai įrengti skyrė ES, numatyta, kad po tunelio remonto stotis turi būti išmontuota. R.Burkovskis neatmetė galimybės, kad stotis ten gali būti įrengta ateityje, tačiau nežinia kada.

"Tokią galimybę labai rimtai svarstėme, bet šiuo metu ten yra laikinas statinys, o žemė priklauso ne mums. Įteisinti žemę – ilgas procesas", – aiškino R.Burkovskis..