Kauno geležinkelio tunelio remontas artėja prie pabaigos. Netrukus bus baigtos betonuoti sienos ir statybininkai pradės tiesti bėgius.

Svajojo apie geležinkelį

Rekonstruojamo geležinkelio tunelio projekto vadovas Rimantas Vagonis negalėjo įsivaizduoti, kad jo vaikystės svajonės susieti gyvenimą su geležinkeliais vieną dieną, nors ir laikinai, taps realybe. Vyras šį akibrokštą vadina likimo ironija.

"Vaikystėje norėjau tapti traukinio mašinistu, tačiau pasirinkau statybininko profesiją. Ką gali žinoti, gal Vagonio pavardė yra savotiška likimo ironija – ką turiu, to neištrinsi", – šypsodamasis svarstė "Kauno tiltų" technikos direktoriaus pavaduotojas R.Vagonis.

Geležinkelio tunelis pradėtas rekonstruoti prieš pusantrų metų.

"Labai stengiamės, kad visus darbus užbaigtume rugsėjį ir traukiniai vėl galėtų važiuoti senuoju tuneliu", – žadėjo R.Vagonis.

Rekonstrukcijos projekto vadovas sakė, kad 1861 m. statytas tunelis po remonto įgis daug modernių bruožų ir atitiks visus šiuolaikinius technologijų reikalavimus. Iš išorės jis atrodys taip pat, koks buvo pastatytas prieš pusantro šimto metų.

Atstatė įsmukusią dalį

"Tamsus, nebuvo jokio apšvietimo. Žiemą kabėdavo metro ilgio varvekliai, visur skverbėsi vanduo, o komunikacijos kabeliai ant sienų nebesilaikė. Nebuvo takų, skirtų aptarnaujančiajam personalui", – tunelio remonto pradžią prisiminė R.Vagonis.

Pradėjus rekonstrukciją, statybininkams iškilo ir nenumatytų rūpesčių. Vienas sudėtingesnių etapų – Antrojo pasaulinio karo metais sprogdinto tunelio dalių remontas.

"108 m ilgio tunelio atkarpą statybininkai turėjo perstatyti iš naujo. Plyta po plytos teko nuardyti mūrą, po to uždengti betonu ir sutvirtinti laikančiosiomis konstrukcijomis. Šioje vietoje buvo įrengtas ovalo formos skliautas – konstrukcija įgavo kiaušinio formą", – pasakojo R.Vagonis.

Ovalo forma tuneliuose pasirinkta neatsitiktinai – ji laikoma pačia patvariausia ir ilgaamžiškiausia.

Daug dėmesio saugumui

Šiuo metu tunelyje betonuojami skliautai. Darbus planuojama pabaigti šį mėnesį. Vėliau teks nutiesti geležinkelio bėgius ir įrengti komunikacijas. Kitaip nei tunelyje, statytame prieš pusantro šimto metų, šis bus aprūpintas technologijomis, padėsiančiomis išvengti skaudžių nelaimių.

"Įvykus traukinio avarijai ir kilus gaisrui tunelyje, suveiks gaisro gesinimo sistema. Kas keturis metrus bus įrengtos specialios žarnos su purškikliais. Įvykus avarijai, dings elektra, o įsijungs gaisro gesinimo sistema", – pasakojo R.Vagonis.

Specialistas vylėsi, kad šių priemonių tunelyje niekada neprireiks.

Tunelyje išsiliejus naftos produktams, į aplinką teršalai nepateks. Specialus bentonito kilimas juos sulaikys ir nukreips į valymo įrenginius.

Pasak R.Vagonio, tunelyje įrengti avariniai telefonai, vandens sekimo ir traukinių valdymo sistemos. Nuo drėgmės pertekliaus saugos įrengtas drenažas ir šlapiose skliauto atkarpose sudėta speciali medžiaga geotekstilė.

Saugesni tunelyje galės jaustis ir geležinkelio darbuotojai, kuriems buvo pastatyti specialūs betoniniai takai. Šiai rekonstrukcijai bus išleista apie 100 mln. litų. Lėšų skyrė Vyriausybė, Europos Sąjunga ir "Lietuvos geležinkeliai".

Itin kruopštus darbas

Geležinkelio tunelio remontą prižiūrėjo ir paveldosaugininkai. "Visus darbus atlikome, kaip reikalavo Kultūros vertybių departamentas. Teko pakeisti plytas, tačiau akmenys, esantys tunelio sienoje, išliko", – pastebėjo R.Vagonis.

Aptikus istorinių radinių, statybininkams teko stabdyti darbus.

"Radome senų latakų. Dalį išsaugojome, o kitus teko išmontuoti. Tai pristabdė rekonstrukciją, nes teko koreguoti projektą", – pasakojo R.Vagonis.

Prie portalu vadinamų tunelio vartų sutikti restauratoriai aiškino, kad atliekant restauracijos darbus negalima skubėti.

"Arkas atstatyti nėra lengva. Statybininkai, dirbę prieš pusantro šimto metų, buvo tikri profesionalai. Bandome išsaugoti autentiką. Restauracija – kruopštus darbas, užimantis daug laiko. Niekur nenuskubėsi. Tai ne plytas mūryti, negalima pažeisti seno mūro", – pasakojo Stanislovas Taraškevičius.

Restauratoriai atnaujino ir geriausiai išsilaikiusius tunelio ruožus. Kaip istorinis reliktas paliktos nišos tunelio sienose. Kadaise per tunelį ėjęs dvikelis nepalikdavo laisvos erdvės viduje dirbusiems geležinkelininkams, todėl juos nuo traukinių sukeltų vėjo gūsių galėjo apsaugoti tik specialiai įrengtos nišos.

"Manau, kad anūkai šį tunelį pergyvens. Jei atlaikė pusantro šimto metų, atlaikys dar šimtą", – prognozavo R.Vagonis.

Kauno geležinkelio tunelis

Tunelis pradėtas statyti 1859 m. gegužės 22 d., baigtas – 1861 m. lapkričio 1 d.

Jis buvo statomas pagal garsaus lietuvių inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą.

Statybai pasamdyta "Ernest Gouin et Cie" firma iš Paryžiaus.

1862 m. pavasarį tunelis pradėtas eksploatuoti.

1944 m. vokiečių nacistinė kariuomenė tunelį bandė susprogdinti. Tam panaudoti septyni vagonai trotilo. Didžiausias sprogimas deformavo apie 100 m tunelio ruožą. Tais pačiais metais sovietinė kariuomenė tunelį atstatė.

1949 m. atliktas dar vienas remontas.

1963 m. tunelyje įvyko traukinių avarija, po jos, vietoj dviejų, paliktas vienas kelias.

1968 m. geležinkelio tunelis elektrifikuotas.

1972 m. atliktas tunelio remontas – pastatyta atraminė arka, skirta konstrukcijų deformacijoms sustabdyti.

1976 m. dėl sugriuvusios vandens nuvedimo sistemos, esančios po bėgiais tunelio viduryje, traukinių greitis apribotas iki 40 km/val.

2008 m. vasario 1 d. pradėta tunelio rekonstrukcija.

Tunelio aukštis – 6,6 m, plotis – 8,8 m, ilgis – 1285 m.