Populiariausia tema Lietuvoje – užsitęsusi žiema. Būsena – pavasario ilgesys. Prognozės apie liksiančius du metų laikus dar labiau gąsdina, o pasisemti energijos iš tebekrentančių snaigių – sunku. Kas vykta su mumis, kai taip ilgimės žalumos?

Vaikai nebenori besmegenių

Sniego kastuvai, neišvažiuojamos it sausį šalutinės miesto gatvės, žiemiški šalikai, pirštinės ir kailiniai jau ne juokais erzina lietuvius, net jei jie bando šmaikštauti sveikindami vieni kitus su Velykomis-Kalėdomis. Vaikai jau nebelipdo besmegenių, nors sniego tuoj įpusėsiant balandžiui – nors vežimu vežk.

Žiema įkyrėjo. O turint galvoje, kad tikros saulėtos vasaros lietuviai mato labai nedaug, užsitęsusi žiema varo į neviltį. „Tikrai pažadame: per Jonines snigs gerokai mažiau“, – sklando nelinksmi juokeliai. Ar nervingas užstęsęs pavasario laukimas reiškia, kad pereiname į masinę sezoninės depresijos stadiją?

Rytais keliamės paniurę, nes tai reiškia, kad už lango tebekaraliauja žiema. Ne vienas skundžiasi, kad mieliau palįstų po šilta antklode, visai nesikeltų ir taip išgyventų užsitęsusią žiemą ir dėl to apėmusią melancholišką nuotaiką.

Pavogtas pavasaris

Kolega pasiskundė: „Jaučiuosi kaip apvogtas.“ Jis žvelgė pro langą, už kurio matėsi dailiai krintančios snaigės, tačiau baltumas jo nebedžiugino.

Kovą sugrįžusiai žiemai užsitęsus iki balandžio žieminis paltas kasdien darosi vis sunkesnis.

Teigiama, kad saulės ir vitaminų trūkumas, šaltis, susilpnėjęs imunitetas, depresija susargdina nuo 10 iki 20 proc. žmonių. Moksliniai tyrimai rodo, kad prastas oras labiau veikia jautresnių ir kenčiančių nuo psichologinių sutrikimų žmonių nuotaiką.

„Kita vertus, kai tokios sąskaitos už šildymą, užsitęsusi žiema net pačiam didžiausiam optimistui apkarsta“, – juokavo psichologė Loreta Pačėsienė.

Infektologai pastebi, kad organizmas, per žiemą išeikvojęs energijos atsargas, šaltojo sezono tęsinį pakelia sunkiai – nors gripo sezonas jau atšauktas, šiuo metu tebevyrauja žiemiškos ligos. Nusilpęs imunitetas, kuriam labai padėtų pavasariška saulė ir šiluma, sunkiau susidoroja su ligų sukėlėjais.

Gyvūnai ieško išeičių

Ar gamtininkai prisimena pavasarį, kai parskridę gandrai braidė po pusnis bergždžiai ieškodami varlių, sliekų ar kurmių?

„Ne, tragedijos dar nėra. Gamta – paukščiai ir gyvūnai susitvarkys patys“, – ramina gamtininkai.

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis užtikrino, kad pirmieji parskridę kovai užregistruoti kovo 2 dieną, o tai lyg ir žadėjo įprastą pavasario eigą.

„Vis dėlto turime pripažinti, kad tokiu laiku ankstesniais metais registruodavome labai intensyvią paukščių migraciją. Šiemet paukščiai savo grįžimą pristabdė“, – konstatavo L. Raudonikis.

Pasak ornitologų, paukščiai, pajutę šalto oro bangą, grįžta į žiemojimo vietą arba stabtelėja luktelėti, kol galės parskristi į Lietuvą.

Pastarosiomis dienomis pastebėta, kad suintensyvėjo graužikai. Sušalę ir išalkę graužikai bando išgyventi, adaptuotis prie esančių sąlygų.

Pelės ir žiurkės, ieškodamos maisto ir šilto prieglobsčio, plūstelėjo ne tik į gyvenamųjų namų sandėliukus, bet ir gyventojų būstus.

Klimatologė ramina

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja daktarė Audronė Galvonaitė ramina: „Pavasaris vėluoja vos savaitę. Kovą mūsų šalyje visuomet dar vyrauja žiemiški orai.“

Klimatologė juokėsi, kad jau vasario mėnesį vienas žemdirbys ją rėmė prie sienos klausimu: „Kodėl dar negalima laukų arti?“ Vyras prisiminė itin šiltą 2008 m. žiemą.

A. Galvonaitė priminė, kad gerokai ilgesnių žiemų nei įprasta būta ir ne taip seniai. Žiema buvo užsitęsusi ir 2005, ir 2006 m.

1996 m. lapkritį prasidėjusi žiema truko iki balandžio pabaigos. Klimatologė mena balandį siautusias pūgas ir daugiau nei dvi paras trukusį sniegą.

„Jeigu nuotaika gera ir žmogus sveikas, tai jam orai netrukdo. Ateis tas pavasaris ir imsime niurzgėti, kada gi ateis vasara“, – juokėsi A. Galvonaitė.

„Nors medžiai dar liūdni, tačiau jų spalva jau keičiasi. Girdėjau, kad voveriukai jaunikliai jau laksto“, – pavasarinius ženklus minėjo klimatologė.

Blogo oro nėra

Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos medicinos psichologe daktarė Audrone Miškinytė sutiko, kad žmonių skundai dėl juos blogai nuteikiančios užsitęsusios žiemos iš dalies yra pagrįsti. „Vis dėlto daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio“, – pabrėžė ji.

Daktarė pastebėjo: daugelis dėl blogos nuotaikos ar energijos stokos kaltina ne poilsio stoką, per didelį darbų kiekį, nemokėjimą planuoti savo laiko ar mėgstamos veiklos stoką, o blogą orą – šaltį, karštį, lietų ar sniegą.

„Skandinavai juk sako: nėra blogo oro, tik netinkama apranga“, – priminė A. Miškinytė.

Psichologė neužfiksavo, kad dėl užsitęsusios žiemos būtų nusidriekusios pacientų eilės prie gydytojų durų. Pasak A. Miškinytės, į specialistus įvairiais metų laikais žmonės kreipiasi lygiai tokiu pačiu dažniu ir kreipimosi priežastys dažniausiai būna ne blogas oras.

Sutrikusi kaita

Medicinos psichologė A. Miškinytė paaiškino, kad užsitęsusi žiema daugeliui gali kelti nepasitenkinimą nebent dėl lankstumo stokos ir negalėjimo susitaikyti su faktu, kad kinta nusistovėjusi rutina. Šiuo atveju, kad žiemos dar nekeičia pavasaris.

Žmogus negali kontroliuoti gamtos reiškinių, todėl jį erzina, kad visiškai nepriklausomai nuo jo norų griaunama jam įprasta tvarka.

„Na, o depresija yra rimtas sutrikimas, kuriam reikalingas gydymas. Tai yra šiek tiek daugiau nei bloga nuotaika ar energijos stoka. Depresiją dažniausiai lemia ne tik neigiami išoriniai poveikiai, tačiau ji gali išsivystyti dėl organizmo viduje vykstančių pokyčių“, – depresiją nuo pavasario ilgesio atskyrė psichologė.

Pykstam, kai nesulaukiam

„Laukiame pavasario, nes esame gamtos vaikai. Nuo to niekaip nepabėgsime“, – kalbėjo psichologė Sigita Navickaitė.

Jai pritarė kolegė psichologė Jurgita Vozgirdaitė-Kučaitienė: „Natūralu, kad užsitęsusi žiema veikia žmogų, jau vien laukimas ir nesulaukimas atneša nusivylimą, kai vietoj pavasarinės saulės gauname kalėdinių snaigių.“

Specialistės pabrėžė, kad pavasarį visi jaučiasi silpniau ir dėl vitaminų stokos, baigiasi organizmo rezervai, o naujų dar negalime gauti.

Fiziologinė būsena, be abejonės, gadina nuotaiką. Medikai stebi visiškai nelauktai užgriuvusią antrąją gripo bangą, kuri neabejotinai nuvargino žmones.

Nereikia skleisti negatyvo

Psichologė S. Navickaitė atkreipė dėmesį, kad ilgimės ne tik paties pavasario, bet ir su juo ateinančių pokyčių, kelionių, įspūdžių, nes daugelis šaltąjį periodą gyvena sėsliau, todėl dar labiau nekantraujame.

„Iš emocinių žmonių reakcijų galima pastebėti susierzinimą, nekantrumą, nusivylimą, vangumą. Daugeliu atvejų vis tiek visi suprantame, kad juk pavasaris – visai čia pat“, – guodė specialistė.

„Kažin kaip būtų, jei nebūtume tokie tikri, kad žiema apskritai baigsis. Šiuo atveju žinojimas mums duoda tvirtą pagrindą optimizui. Todėl ir nekalbame apie rimtas psichologines grėsmes. Dažniausia grėsmė užsikrėsti nepasitenkinimu ir jį skleisti yra skundžiantis“, – aiškino psichologė S. Navickaitė.

Bendras rūpestis suartina

„Kauno dienos“ kalbintos psichologės užsitęsusioje žiemoje įžvelgė netgi teigiamą aspektą.

„Bendra nuostaba ir skundai dėl tokių keistų oro sąlygų suartina žmones“, – pastebėjo S. Navickaitė.

Su ja negali nesutikti – autobuse, troleibuse, eilėje prie kasos visada rasi, ką atsakyti dėl orų niurzgančiam piliečiui. Lietuvoje, regis, pagaliau yra tema, dėl kurios visi bendros nuomonės. Taigi turime bendrą rūpestį, kuriam abejingų, ko gero, nėra.

Psichologė S. Navickaitė sakė, kad kai jaučiamės vienoje valtyje, gyventi savaime pasidaro lengviau.