Kauno Maironio gimnazija – viena seniausių šalies mokymo įstaigų. Čia subrendo būrys šalį garsinusių asmenybių, čia XX a. pradžioje posėdžiavo Steigiamojo Seimo nariai.

Didžiuojasi istorija

"Praėjusiais metais mokyklos aktų salėje vyko Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio inscenizacija. Mano lūpomis kalbėjo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, – paklausta, ar žino, kas 1920 m. gegužės 15-ąją pirmininkavo posėdžiui, šyptelėjo vienuoliktokė Ingrida Kerpauskaitė. – Kaip jaučiausi? Žodžiais tai neapsakoma."

Panašios emocijos gimnazistus užplūsta ir tuomet, kai įsitaisę aktų salės kėdėse jie žvelgia į sieną puošiančią nespalvotą nuotrauką, kurioje įamžinti čia kadaise posėdžiavę Seimo nariai.

"Istorija čia užkoduota ir mažiausiame sienos lopinėlyje. Juk ne kiekvienos mokyklos pastatas skaičiuoja šimtą ir daugiau metų", – pirštų galiukais braukdama baltą palangę šyptelėjo gimnazistė Karolina Masiulytė.

Tiesa, autentikos mokykloje mažai belikę. XX a. pradžią čia mena skliautai ir paradinės durys, o tiksliau – jų rėmai. "Varstai jau senokai pakeisti", – prasitarė direktorės pavaduotojas ūkiui Gintautas Kažemėkas. Langai – penkių stilių. Juos, pasak ūkvedžio, planuojama suvienodinti. Veikiausiai teks atsisakyti ir pirmojo aukšto koridoriuje kabančių žibintų. Paveldosaugininkų teigimu, jie labiau tinka gatvėms, bet ne trijų aukštų statiniui.

"1909 m. dviaukštis gimnazijos pastatas tapo triaukštis, – pasakojo G.Kažemėkas. – Kažkada pastate buvo ir koklinės krosnys, tačiau po 1967 m. remonto jų nebeliko, išardė."

Statys sporto salę

Aktų salėje, kurioje kadaise šurmuliavo 150 Seimo narių, kurioje lygiai prieš 90 metų Maironis dalijosi savo prisiminimais ir aukštino mokslą, dabar per svarbiausias šventes susirenka beveik 600 mokyklos bendruomenės narių: 500 moksleivių ir 70 mokytojų.

Sienas čia puošia trys dideli gobelenai, nuotraukos.

"Reikia keisti šviestuvus, tobulinti apšvietimą , – žvilgčiodamas į viršų darbus vardijo G.Kažemėkas. – Vasarą laukia generalinis stogo remontas. Pažiūrėkite, kaip įlinko lubos."

Planų yra ir daugiau. Vienas jų – pastatyti sporto salę, kurią su mokyklos pastatu jungtų stiklinis koridorius. "Tada mokykloje atsirastų daugiau erdvės, galėtume priimti daugiau moksleivių, nei yra dabar", – planavo mokyklos direktorė Daiva Garnienė. Ji – mokyklos senbuvė. Vienuolika metų čia mokiusis, po studijų tuomečiame Pedagoginiame institute grįžo į gimnaziją kaip vadovė. "Mane galima statyti į mokyklos muziejų", – nusijuokė pedagogė.

Saugo šimtus eksponatų

Senutėlės gimnazijos sienos – tarsi muziejus. Jas puošia atminimo lentelės, primenančios, kad čia kadaise mokėsi fiziologas ir gydytojas Oskaras Minkovskis, fizikas ir matematikas Hermanas Minkovskis, kalbininkas Kazimieras Jaunius ir, žinoma, tautos dainius, poetas Jonas Mačiulis-Maironis, kurio vardu pavadinta gimnazija. Kitos lentelės įrašas skelbia, kad čia 1920–1922 m. dirbo Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas, priėmęs Valstybės Konstituciją, 1922–1927 m. posėdžiavo I, II, III Seimai. Dar vienas istorinis priminimas: 1920–1922 m. gimnazijos pastate vyko Aukštieji kursai, davę pradžią valstybiniam universitetui Kaune.

Mokyklos kieme – raudonų plytų namas, kažkada statytas Kauno gubernijos gimnazijos direktoriui. 1921–1924 m. jame gyveno kalbininkas Kazimieras Būga. Šį faktą liudija dar viena atminimo lentelė. Dabar čia įrengtas karjeros centras, biblioteka, skaitykla, mokyklos muziejus.

"Moksleiviai klausia: kaip atrodė aukso medalis, kurį kadaise gaudavo geriausieji už pavyzdingą mokymąsi? Štai kaip", – besdama pirštu į dėžutę su medaliu šyptelėjo lietuvių kalbos mokytoja, muziejininkė Marija Karpavičienė. Už stiklo saugomi pirmųjų gimnazistų pažymėjimai, kepuraitės. Čia pat – nuotrauka su Steigiamojo Seimo nariais, knygos apie Maironį, mokyklos metraščiai, primenantys, kad gimnaziją baigė 80 abiturientų laidų.

"Labiausiai mūsų gimnazistai mėgsta vartyti 1927 m. mergaičių "Aušros" gimnazijoje vestą turto knygą, kurioje kruopščiai surašyta, kiek kainavo kreidos gabalėliai, gaublys", – iš spintos traukdama pageltusią knygą kalbėjo pedagogė, gimnazijoje dirbanti nuo 1972-ųjų.