Gyvenantiems užribyje žmonėms gydytojai dažnai tampa tikrais stebukladariais, daug svarbesniais už visų laukiamą Kalėdų Senelį.

Rūpinasi ne tik per šventes

"Kalėdos yra tas laikas, kai reikia prisiminti ir į užribį nustumtus žmones", – užsiminė Kauno Dainavos poliklinikos direktorius Giedrius Andziukevičius. Jo vadovaujamos poliklinikos medikai ne vienam, privalomuoju sveikatos draudimu neapdraustam kauniečiui stebuklus dovanojo kelis mėnesius. Ir ne tik šiemet.

Kauno Dainavos poliklinika pagal specialią programą septynerius metus rūpinasi socialiai remtinų ir neapdraustų žmonių sveikata. Tokias programas inicijuoja miesto Bendruomenės sveikatos taryba. "Lietuva nėra tokia turtinga šalis, kad valstybė pasirūpintų visais varguoliais", – pastebėjo G.Andziukevičius.

Specialistai paneigė, kad pakeitus Sveikatos draudimo įstatymą užribio žmonės nesulauks medikų pagalbos. Prireikus jiems bus suteikta būtinoji medicinos pagalba. Galimybė atlikti sudėtingesnius tyrimus, sulaukti poliklinikoje dirbančių gydytojų specialistų dėmesio tokiems žmonėms dažnai yra nepasiekiamas miražas.

Žino ir be skelbimų

"Neapsidraudusieji, socialiai remtini ir laikomi savotiško užribio žmonėmis gali kreiptis į mūsų polikliniką ir gauti visavertę pagalbą. Juos konsultuoja ir gydo tiek bendrosios praktikos gydytojai, tiek gydytojai specialistai. Kitur šie žmonės už tokias paslaugas turėtų mokėti. O pinigų jie neturi", – liūdnai konstatavo poliklinikos vadovas.

Dainavos poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vyr. koordinatorė Vanda Ganusauskienė sakė, kad nuo rugsėjo mėnesio iki Kalėdų, kai buvo įgyvendinama ši programa, pagalba suteikta apie 150 žmonių. "Didžiausia jų problema – kojos. Gydome kojų opas, įsisenėjusias nušalimo žaizdas, nemigą. Aprūpiname medikamentais, vitaminais. Jie apie mus žino be jokių skelbimų ir labai džiaugiasi", – pasakojo V.Ganusauskienė.

Neretai ir artimųjų neturintiems žmonės Dainavos poliklinikos gydytojai naikino utėles, šešiems sutvarkė neįgalumo dokumentus, du nusiuntė gydytis į tuberkuliozės ligoninę, vienam diagnozavo vėžį. "Jie taip pat yra mūsų visuomenės nariai. Vieni stengiasi padėti, o kiti į tokius žmones žiūri kaip į nereikalingas šiukšles", – apgailestavo gydytoja. Ji pripažino, kad ir tarp kolegų yra tokių, kurie vengia benamių pacientų.

Apie viltį ir humanizmą

Dainavos poliklinikos direktorius įsitikinęs, kad projektai, siekiantys padėti skurdžiausiai gyvenantiesiems, yra būtini. "Mes visi sėdame prie Kalėdų stalo daugiau ar mažiau patenkinti ir viskuo aprūpinti, o varguoliai – ir alkani, ir galbūt ligoti, neturintys, kas jais pasirūpins. Mūsų visuomenėje trūksta kritinės masės žmonių su socialiniu jausmu. Pasirūpinti socialinės atskirties žmonėmis galima tik per pilietinę ir visuomeninę atsakomybę ", – įsitikinęs G.Andziukevičius.

Gydytojas puikiai pamena šiemet Kaune nutikusią situaciją, kai, benamei moteriai suteikus būtinąją pagalbą, medikai ją nuvežė ir paliko seniūnijoje. Tą pačią parą moteris mirė. G.Andziukevičius įsitikinęs – mums visiems trūksta humanizmo.

"Valdžios institucijos, ministerijos, jų departamentai, skyriai, kontroliuojančios institucijos elgiasi pagal įstatymo žodį. Daugybė vadovų, nuo kurių priklauso šalies sveikatos priežiūra, neturi globalinio humanistinio mąstymo. Todėl įstatymas tampa svarbesnis už žmogų", – įžvelgė poliklinikos vadovas.

G.Andziukevičius Kalėdas tradiciškai švenčia su šeima. "Kalėdos yra toks laikas, kai apibendrinami visi metų darbai, apžvelgiama, kas įvyko per metus. Stengiuosi prisiminti ir įvertinti tai, kas gero įvyko. Juk tai vilties laikas. Esu optimistas humanistas", – šyptelėjo medikas.

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė

Jeigu žmogus nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, nemokėjo jokių išmokų, jis turės išdirbti tris mėnesius, tada automatiškai taps apdraustas ir nemokamai gaus asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kitu atveju žmogus gali pats sumokėti trijų minimalių algų dydžio įmoką ir tampa draustu asmeniu. Darbingo amžiaus žmonės, neregistruoti darbo biržoje, gauna būtinąją medicinos pagalbą. Tai visos tos situacijos, kurios pavojingos žmogaus gyvybei. Jeigu jam reikalinga skubi operacija, kokia nors intervencija ar gydymas, jis jį ir gaus. Tokiam žmogui nėra galimybės atlikti planines operacijas ar tyrimus. Tokia situacija buvo ir iki Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo.