Vilniaus visuomenės sveikatos centras primena, kad vyresni nei 26 metų amžiaus asmenys gali nemokamai pasiskiepyti nuo difterijos ir stabligės (viena vakcina nuo dviejų ligų).

Lietuvoje nuo 2009 m. lapkričio mėn. pradėti planiniai suaugusių žmonių skiepijimai nuo difterijos ir stabligės valstybės lėšomis, siekiant apsaugoti gyventojus nuo šių pavojingų ligų, jų komplikacijų ir mirčių. Šiomis ligomis daugiau serga suaugusieji, nes vaikai iki 16 metų nuo difterijos ir stabligės skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir yra apsaugoti.

Praėjus 10 ir daugiau metų po paskutinių skiepų, įgytas imunitetas palaipsniui silpnėja, atsiranda rizika susirgti, todėl suaugusiems kas dešimt metų rekomenduojama skiepytis pakartotinai. Reguliariai neatliekant vakcinacijos, tarp suaugusiųjų atsiranda daug imlių difterijai asmenų. Šiuo metu suaugusiųjų imunitetas nepakankamas, todėl galima prognozuoti šios ligos padažnėjimą.

Paskutinį kartą suaugusieji buvo masiškai skiepyti prieš 14 metų, kai 1994–1995 metais Lietuvoje kilusią difterijos epidemiją pavyko suvaldyti tik atlikus masinę suaugusiųjų vakcinaciją. Skiepijimų dėka sergamumas difterija tada sumažėjo iki pavienių atvejų, 2003-2007 metais nebuvo užregistruota nei vieno susirgimo, tačiau 2008 m. užregistruoti 2 atvejai, vienas žmogus nuo difterijos mirė. Tai rodo, kad šios ligos sukėlėjai cirkuliuoja mūsų visuomenėje. Be to, kaimyninėse šalyse kasmet registruojami susirgimai difterija. Visose Rytų Europos šalyse sergamumas difterija pasižymi tais pačiais epidemiologiniais dėsningumais: didelis sergamumas miestuose, dauguma sergančiųjų - neskiepyti suaugę 30–50 metų amžiaus žmonės, vyrauja sunkios ligos formos, didelis mirtingumas. Palankias sąlygas plisti difterijai sudaro neskiepytų gyventojų migracija ir turizmas.

Difterija - viena sunkiausių oro lašeliniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, pasireiškianti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimu - žiočių ir kitų gleivinių uždegimu, ryškia viso organizmo intoksikacija, vidaus organų bei nervų sistemos pažeidimu. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių ir gomurio.

Ligos sukėlėjas – atsparios aplinkai, stiprų toksiną gaminančios difterijos lazdelės. Difterija užsikrečiama nuo ligonio ar bakterijų nešiotojo, jam kalbant, kosint, čiaudint, rečiau - per apkrėstus aplinkos daiktus. Ligos eiga būna sunki ir neretai pasibaigia mirtimi dėl sukėlėjo gaminamo toksino, kuris su krauju patenka į visus organus, sukeltų komplikacijų. Difterijos sukėlėją nosiaryklėje gali nešioti ir paskiepytieji, nes skiepas apsaugo tik nuo toksino, o ne nuo difterijos sukėlėjo nešiojimo. Difterija pavojingesnė asmenims, gyvenantiems ir dirbantiems uždaruose kolektyvuose, keliauj

antiems į šalis, kuriose dažnesni susirgimai šia liga, turintiems silpną imunitetą.

Skiepai yra viena veiksmingiausių profilaktikos priemonių gyventojų sergamumui ir mirtingumui mažinti, ypač kai kitos profilaktikos priemonės negarantuoja šių užkrečiamųjų ligų plitimo ribojimo.

Norintieji skiepytis turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vilniaus mieste asmens sveikatos priežiūros įstaigoms vakcinos nuo difterijos ir stabligės skirta 32 tūkst. 566 dozės. Gyventojai kol kas skiepijasi labai vangiai, šiais metais pasiskiepijo tik apie 2000 vilniečių. Vakcina – saugi ir veiksminga, gerai toleruojama, povakcininių reiškinių pasitaiko retai, skiepytis galima ištisus metus. Tie, kurie skiepysis nuo difterijos ir stabligės netrukus, kartu gali pasiskiepyti ir nuo gripo.