„Pirmą kartą Lietuvos mokslininko atradimas tapo šių metų Nobelio premijos dalimi. Profesorius įrodė, kad talentingi ir ambicingi lietuviai mokslininkai yra pasiruošę veikti ir jau daro pasaulinio lygio atradimus“, – VU ketvirtadienį išplatintame pranešime cituojamas universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Turime ieškoti būdų, kaip palaikyti motyvaciją, skatinti už konkrečius pasiekimus, kad jie turėtų technines galimybes ir infrastruktūrą profesionaliam darbui, o kartu matytų prasmę dirbti valstybei ir visuomenei“, – teigė jis.

Pirmą kartą Lietuvos mokslininko atradimas tapo šių metų Nobelio premijos dalimi.

Anot universiteto, ši premija profesoriui leis toliau plėtoti CRISPR-Cas9 technologiją arba imtis naujų mokslinių tyrimų universitete. Dotacija siekiama investuoti į aukšto lygio mokslinius tyrimus, turinčius plačias taikymo galimybes.

V. Šikšnys už vadinamųjų „genų žirklių“ technologiją šiais metais pretendavo gauti Nobelio chemijos premiją, tačiau ji paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier (Emaniuel Šarpentjė) ir amerikietei Jennifer A. Doudnai (Dženifer A. Dudnai).

Mokslininkų sukurta technologija leidžia itin tiksliai redaguoti organizmų DNR. Tai atveria galimybes gydyti genetines ligas ar kurti naujas augalų, gyvūnų veisles.

„Esu labai dėkingas Vilniaus universitetui, kad suteikė galimybę toliau tęsti CRISPR-Cas9 technologijos tyrimus ir taip išreiškė jiems palaikymą. „Genų žirklių“ technologija plėtojama labai sparčiai, atsiranda naujų panašių sistemų, kurios taip pat gali būti naudojamos genų redagavimo technologijose. Mes norėtume patyrinėti naujas, būsimas genų redagavimo technologijas, kurios galbūt irgi gali būti plačiai taikomos kaip ir Cas9“, – teigė prof. V. Šikšnys.

Vilniaus universiteto teigimu, būtent V. Šikšnys su savo komanda pirmieji pasaulyje 2011 metais parodė, kad CRIPSR-Cas9 sistemą galima perkelti iš bakterijos, kuri tokią apsaugos sistemą turi, į bakterijas, kurios tokios sistemos neturi, ir ji naujoje aplinkoje gali puikiai funkcionuoti.

Pasak VU, dar svarbesnis atradimas, kurį 2012-aisiais nepriklausomai vieni nuo kitų padarė ir Lietuvos mokslininkai, ir šių metų Nobelio premijos laureatės E. Charpentier ir J. Doudna – eksperimentiškai pademonstruota galimybė „perprogramuoti“ ir valdyti Cas9 aktyvumą nedideliais ribonukleino rūgščių fragmentais. Taip buvo sukurtas metodas tiksliai redaguoti tiek bakterijų, tiek žinduolių genus.