„Procesas vyksta, bet tam, kad ten sukurtume tikrai prasmingą ir savo esmę atitinkanti Lietuvos žydų atminimo objektą, reikės nemažai padirbėti. Komisija atrinks idėjas, reikės dėl jų susitarti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Pasak I. Šimonytės, diskusijos dėl Lietuvos žydų atminimo šioje vietoje gali užsitęsti, sprendimus priimti bus nelengva.

„Visos tokios diskusijos dėl tokių sprendinių, kaip rodo mano patirtis, yra nelengvos, prisiminkime pasaulio teisuolių atminimo paminklą, dėl kurio buvo konkursas. Ir net tokio, atrodo, nedidelio dalyko iki šiol nepavyko atrasti. Nebus čia labai labai lengva, bet aš labai tikiu ta idėja ir tikiu, kad atsiras geras projektas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

I. Šimonytė dar šių metų pradžioje sakė, kad rūmai galėtų tapti muziejumi ar memorialu, skirtu Lietuvos žydų istorijai.

Anot premjerės, apsispręsti dėl 37 mln. eurų kompensacijų žydams už XX a. nusavintą privatų turtą buvo lengviau.

„Situacija yra tokia, kad tai nėra paprastas dalykas. Kažkuria prasme finansiniai sprendiniai, kaip kompensacijos yra paprastesni ir lengvesni, nes tiesiog susitariama dėl to, kokią sumą skiriame ir kokiai principais ji paskiriama“, – sakė Vyriausybės  vadovė. 

Planai vietoj 1971-aisiais statytų nebenaudojamų Koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą buvo brandinami nuo 2015-ųjų, kai pastatą perėmė Turto bankas.

Šis atnaujinti rūmus siekė jau 2016-aisiais, bet konkursas buvo nutrauktas. Vėliau, 2017 metų pradžioje įmonė nutraukė ir pradėtas derybas su statybų bendrovių „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), „LitCon“ ir „Pamario restauratorius“ konsorciumu.

Nuo to laiko rekonstrukcijos pradžia buvo vis atidedama, klausimų kilo dėl planuojamo Kongresų centro operatoriaus konkurso sąlygų – potencialūs dalyviai svarstė, jog jos gali būti pritaikytos valstybės valdomam parodų ir kongresų centrui „Litexpo“.

Sporto rūmų rekonstrukcijos projektui pasipriešino kai kurios žydų bendruomenės, nes kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.

2018 metais skelbta, jog projektas kainuos iki 29 mln. eurų.