Prieš 18 val. motociklininkų kolona, lydinti sarkofagą gabenantį mikroautobusą, pasirodė Gedimino prospekte. Katedros aikštėje esanti tikinčiųjų minia atvykusius pasitiko plojimais. Aidint varpams, raudonu audeklu uždengtas sarkofagas buvo įneštas į katedrą, čia aukotos Šv.Mišios,

„Domėjausi, labai daug skaičiau. Tuo labiau, kad mano tėviškė – Utenos rajonas, Kuktiškės – priklauso Kaišiadorių vyskupijai. T.Matulionio nesu mačiusi, tačiau mano tėvai vaikystėje man yra pasakoję, kad mūsų arkivyskupas buvo ištremtas, jis daug iškentėjęs“,– BNS sakė arkikatedroje apsilankiusi vilnietė Stasė.

Moteris pamena, kaip jos religingą šeimą sukrėtė T.Matulionio mirtis.

„Aš net prisimenu jo mirtį 1962 metais, nes mano tėvas Kuktiškėse patarnaudavo Šv.Mišioms“, – sakė ji.

Iš Baltarusijos atvykusios merginos BNS sakė, kad susižavėjusios, kaip lietuviai pagerbia dvasininką.

Dvasiniu požiūriu jis tampa mūsų užtarėjas danguje ir kartu pavyzdys žemiškajame gyvenime, kaip įvairiomis ekstremaliomis sąlygomis nepalūžti, gyventi pagal sąžinę, pagal krikščioniškąjį tikėjimą, tiesiog nebijoti persekiojimų žinant, kad Dievo reikia bijoti labiau negu žmonių.

„Mes į Lietuvą atvykome kitais reikalais, tačiau, taip sutapo, kad šiuo metu esame čia. Pamačiusios surinkusius žmones, paklausėme, kas čia vyksta. Supratome, kad vos ne šventuoju paskelbs. Mes tikinčios, lankomės cerkvėse, bet ne dažnai, kaip norėtųsi ir, tikriausia, ne taip dažnai, kaip čia žmonės eina į bažnyčias“,– BNS sakė Jekaterina ir Galina iš Baltarusijos. 

T.Matulionio palaikai į Vilnių atvežti iš Kaišiadorių katedros, kur buvo saugomi. Po sekmadienį Vilniuje rengiamos beatifikacijos ceremonijos palaimintojo palaikai bus vėl grąžinti į Kaišiadorių katedrą.

Dvasininko palaikai iki šio pavasario laikyti Kaišiadorių katedros kriptoje ir maldininkams nebuvo prienami. Neseniai jie iškelti iš kriptos, jiems pagamintas naujas sarkofagas iš bronzos.

Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras Algirdas Jurevičius BNS sakė, kad prie relikvijos tikintieji galės ne tik melstis prašydami Dievo malonių, bet ir pergalvoti represijas kentusio T.Matulionio gyvenimą.

„Dvasiniu požiūriu jis tampa mūsų užtarėjas danguje ir kartu pavyzdys žemiškajame gyvenime, kaip įvairiomis ekstremaliomis sąlygomis nepalūžti, gyventi pagal sąžinę, pagal krikščioniškąjį tikėjimą, tiesiog nebijoti persekiojimų žinant, kad Dievo reikia bijoti labiau negu žmonių“, – sakė kunigas.

„Sarkofagas bus tiesiog padėtas matomoje vietoje, kad žmonės galėtų prie jo melstis. Čia yra kažkas panašaus į Vilniuje, katedroje, esančią šventojo Kazimiero koplyčią su iškeltu sarkofagu. T.Matulionio sarkofagas yra kuklesnis, tačiau irgi bus matomas, kad žmonės, vadovaujantis sena krikščioniška tradicija, tokiu būdu galėtų pagerbti palaimintojo kūną (...). Dabar būsime vienas iš trijų miestų, kurie turi palaimintojo relikvijas: Vilnius turi šventąjį Kazimierą, Marijampolė – palaimintąjį Jurgį Matulaitį ir Kaišiadorys taip pat turės savo palaimintąjį“, – džiaugėsi jis.

T.Matulionio paskelbimo palaimintuoju iškilmės rengiamos sekmadienį Vilniaus Katedros aikštėje. Čia laukiama iki 50 tūkst. žmonių.

Iškilmių išvakarėse šeštadienį T.Matulionio atminimas bus pagerbtas Sankt Peterburge, kur jis mokėsi, dirbo dvasininku ir buvo nuteistas. Čia vyks koncertas, aukojamos Šv. Mišios lietuvių ir rusų kalbomis.

T.Matulionis gimė 1873 metais Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje Molėtų rajone, mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 metais jis Petrapilyje buvo įšventintas kunigu, darbavosi Latvijoje – Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 metų – Petrapilyje.

1923 metais kunigas buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 metais Petrapilyje vyskupas Antonijus Maleckis T.Matulionį slapta įšventino vyskupu, bet tais pačiais metais jis vėl buvo suimtas ir išsiųstas dešimčiai metų į lagerį Solovkų salose Rusijoje. Į Lietuvą dvasininkas grįžo 1933 metais. 13 metų padirbęs dvasininko darbą, T.Matulionis išvežtas į Vladimiro kalėjimą, vėliau – į Mordoviją.

Į Lietuvą vyskupas grįžo 1956-aisiais, apsigyveno Birštone, nes sovietų valdžia neleido įsikurti Kaišiadoryse, kur dirbo iki tremties. Vėliau už Vincento Sladkevičiaus įšventinimą vyskupu jis ištremtas į Šeduvą.

Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 metais vyskupui T.Matulionui suteikė arkivyskupo titulą. Tų pačių metų rugpjūtį bute Šeduvoje darant kratą arkivyskupui suleista neaiškios sudėties injekcija. Praėjus trims dienoms, jis mirė.