Šios analizės pagrindu bus svarstomos konkrečios uždaryto kalėjimo teritorijos įveiklinimo idėjos, pranešė Turto bankas.

Pasak projekto kuratorės Ingos Urbonaitės-Vadoklienės, šiuo metu jau pradedamas pasirengiamasis etapas kompleksinei esamos būklės analizei atlikti, visuomenės bei suinteresuotų grupių poreikiams ir lūkesčiams nustatyti.

„Svarbu į šį unikalų objektą pasižiūrėti iš įvairių teminių pusių, įvertinti, kaip geriausiai šis objektas galėtų pasitarnauti ateities visuomenei, atsižvelgiant į daugialypę istorinę, kultūrinę, architektūrinę-kultūros paveldo vertę, urbanistinę objekto reikšmę Vilniaus miesto struktūroje“, – pranešime sakė I. Urbonaitė-Vadoklienė.

Analizė bus ruošiama kartu su mažąja bendrija „Martyno Marozo architektūra ir planavimas" bei bendrovėmis „Eurointegracijos projektai“ ir „Solid Real“.

Iš Lukiškių kalėjimo paskutiniai suimtieji ir nuteistieji išvežti birželio pabaigoje. Iš viso nuo sausio pradžios iš čia iškelta beveik 600 asmenų.

Liepą politikai, verslininkai ir visuomenininkai svarstė, kad atlaisvintose patalpose galėtų atsirasti startuolių centras, kultūrinė erdvė, viešbutis ar būtų įkurtas turistinis objektas.

Politikai yra svarstę patalpas atiduoti Vilniaus savivaldybei ar Turto bankui, kad šis galėtų jas parduoti ar nuomoti privačiam verslui. Galimybes veikti šioje teritorijoje gali sunkinti tai, kad pastatų kompleksas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

Šalia komplekso yra nemažai valstybės institucijų – Aukščiausiasis Teismas, Finansų ir Užsienio reikalų ministerijos, Seimas.