Archeologai užčiuopė Kauno pilies istoriją neabejotinai praturtinsiančias XIV a. mūro liekanas, tačiau intriguojamas naujienas žada paskelbti vėliau, kai visiškai bus atkastas šis radinys.

Rado molinį paukštį

Prieš savaitę teritoriją tarp pilies bokšto ir bastėjos pradėję kasinėti Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto darbuotojai pluša maždaug 100 kv. m plote. Iš viso žadama ištirti penkis kartus didesnę teritoriją.

"Šiuo metu nuimame sluoksnius, kurie buvo supilti XVI a. statant bastėją", – pasakojo tyrimams vadovaujantis Algirdas Žalnierius. Iškasamoje žemėje rasta XV–XVI a. keramikos šukių, vienas įdomesnių radinių – molinė paukščio figūra, kuri, kaip manoma, puošė čerpėmis dengtą pilies stogą. Rasta ir pačių čerpių likučių.

Kalba tik užuominomis

Archeologinių radinių gausa pilys nepasižymi. "Šia prasme tai – vienas nuobodžiausių objektų", – pripažino A.Žalnierius.

Šiuo metu kasinėjimų vietoje puikiai matyti paviršiuje atkasti XIX a. pastato pamatai. Pasak A.Žalnieriaus, caro laikais pilies teritorija buvo suskirstyta į pusšimtį sklypų ir išdalyta vargšams – jie čia statė savo kuklius trobesius, pilis tuo metu buvo apgriuvusi. Tik 1930 m. miesto savivaldybė nupirko aplink pilį buvusias lūšnas, jas nugriovė ir sutvarkė piliavietę.

Greta šių pamatų archeologai atkapstė kur kas labiau juos dominančio mūro fragmentą. Į paviršių išlindę sukibę akmenys, kaip manoma, mūryti XIV a.

Rodydamas šį radinį A.Žalnierius šypsojosi, bet kol teigė neatskleisiąs, kuo gali būti vertingas ir įdomus šis mūras.

"Gegužės pabaigoje, kai atkasime daugiau, galėsime kažką įdomaus pasakyti", – intrigavo archeologas.

Ne pirmi kasinėjimai

A.Žalnieriaus teigimu, pilis, kokią dabar mato kauniečiai, statyta XV a. Pati pirmoji Kauno mūrinė pilis su ja neturi nieko bendra, ji stovėjo šiek tiek kitoje vietoje.

Faktas, kad Kaune stovėjo viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių, nenuneigiamas. A.Žalnieriaus manymu, už šią pilį senesnė tik Senųjų Trakų.

Archeologiniai kasinėjimai atskiruose Kauno piliavietės plotuose vykdyti ne vieną kartą, tačiau dabartinėje tyrimų teritorijoje tokie darbai atliekami pirmą kartą. Paskutinį kartą tokio masto kasinėjimai buvo atlikti 1989 m. pilies kiemo pusėje. Radiniai kaskart papildydavo Lietuvos mūrinių pilių istoriją.

Archeologiniai darbai prie Kauno pilies bastėjos vykdomi rengiantis atstatyti pietrytinį bokštą ir sienos fragmentus. Šiems sumanymams įgyvendinti reikės daugiau nei 2,2 mln. litų. Apie 1,9 mln. litų skirs Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinis mechanizmas.