Giminaičių – gausu

STT analitinės antikorupcinės žvalgybos valdyba, tęsdama nepotizmo rizikos stebėseną savivaldoje, atliko visų 246 Lietuvos savivaldybių valdomų įmonių nepotizmo rizikos intensyvumo analizę. Tyrimo metu siekta nustatyti, kokią dalį įmonėse sudaro giminystės, santuokos ar svainystės ryšiais susiję darbuotojai (vidinio nepotizmo rizika). Taip pat buvo analizuojama, kiek įmonių darbuotojų turi giminaičių, dirbančių savivaldybių administracijose (išorinio nepotizmo rizika).

Pagal šių metų birželį atliktą tyrimą, Lietuvos savivaldybės valdomose įmonėse dirbo 21 991 darbuotojas, iš kurių daugiau kaip 4 tūkst. – susiję giminystės ryšiais. Apskaičiuota, kad vidutiniškai savivaldybių įmonėse giminaičiai sudaro 19 proc. visų darbuotojų, o atskirose įmonėse giminaičių dalis gali siekti ir iki 50 proc. darbuotojų.

Didžiausia dalis darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais, buvo nustatyta Druskininkų (35 proc.), Neringos (34 proc.) ir Vilniaus rajono (23 proc.) savivaldybių valdomose įmonėse.

Kalbant apie išorinio nepotizmo rizikos intensyvumą, nustatyta, kad vidutiniškai 6 proc. savivaldybių įmonių darbuotojų turi giminaičių tas įmones valdančių savivaldybių administracijose. Tačiau pažymėtina, kad atskirose įmonėse šis skaičius siekia iki 31 proc., t. y. beveik kas trečias darbuotojas turi giminių savivaldybės administracijoje.

Didesnė išorinio nepotizmo rizika nustatyta Klaipėdos r. (25 proc.), Lazdijų r. (23 proc. ) ir Varėnos r. (22 proc.) savivaldybių valdomose įmonėse.

Sostinė – ne išimtis

Politikai, komentuodami nepotizmo rodiklius savivaldybių įmonėse, pastebi, kad šio reiškinio, net ir norint, ypač sunku išvengti mažose savivaldybėse. Mat ten, kur bendruomenė mažesnė, daugelis susiję giminystės ryšiais, o žmonių iš kitur, vien siekdamas išvengti nepotizmo, juk neatveši.

Atrodytų, kad didmiesčiams ši problema lyg ir negresia. Tačiau. Nors Vilniaus savivaldybės įmonės nepotizmo lygiu nėra tarp pirmaujančiųjų, giminystės ryšiai įsidarbinant sostinėje reiškia nemažai. Kaip "Vilniaus dieną" informavo STT, vidinio nepotizmo lygis Vilniaus miesto savivaldybės valdomose įmonėse šiek tiek atsilieka nuo pirmaujančios Druskininkų savivaldybės ir siekia 22 proc. Tačiau galima pasidžiaugti, kad išorinio nepotizmo lygis Vilniaus savivaldybės valdomose įmonėse tesiekia 3 proc.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

STT pateiktais duomenimis, Vilniuje veikia 12 savivaldybės valdomų įmonių. Tarp šių įmonių, didžiausia dalis darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais, buvo nustatyta įmonėje UAB "Vilniaus viešasis transportas" – 29 proc. Taip pat aukštesni nei vidutiniai vidinio nepotizmo rizikos intensyvumo rodikliai buvo nustatyti įmonėse UAB "Vilniaus apšvietimas" (24 proc.), UAB "VAATC" (21 proc.), UAB "Grinda" (20 proc.).

Kitose įmonėse vidinis nepotizmo rizikos intensyvumas yra toks: UAB "Vilniaus vandenys" – 18 proc., SĮ "Vilniaus planas" – 15 proc., SĮ "Vilniaus miesto būstas" – 15 proc., AB "Vilniaus šilumos tinklai" – 10 proc., UAB "Vilniaus parkai" – 7 proc., SĮ "Susisiekimo paslaugos" – 6 proc., UAB "Vilniaus vystymo kompanija" – 6 proc., o SĮ "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" giminystės ryšiais susijusių darbuotojų nebuvo nustatyta.

Didžiausia dalis darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais, buvo nustatyta įmonėje UAB "Vilniaus viešasis transportas" – 29 proc.

Taip pat tyrime buvo analizuota, kokia dalis savivaldybių valdomų įmonių darbuotojų turi giminaičių tas įmones valdančių savivaldybių administracijose. Pagal šį rodiklį didžiausia dalis ryšių buvo nustatyta įmonėje UAB "Vilniaus vystymo kompanija" – 13 proc., taip pat didesnis nei vidutinis rodiklis nustatytas SĮ "Vilniaus planas" – 7 proc.

Kitose įmonėse išorinis nepotizmo rizikos intensyvumas yra toks: SĮ "Vilniaus atliekų sistemos administratorius" – 6 proc., SĮ "Susisiekimo paslaugos" – 5 proc., UAB "Vilniaus apšvietimas" – 4 proc., UAB "Vilniaus parkai" – 4 proc., UAB "Grinda" – 3 proc., UAB "VAATC" – 3 proc., UAB "Vilniaus vandenys" – 3 proc., SĮ "Vilniaus miesto būstas" – 3 proc., UAB "Vilniaus viešasis transportas" – 2 proc., AB "Vilniaus šilumos tinklai" – 2 proc.

Aktuali problema

STT direktoriaus pirmojo pavaduotojo Jovito Raškevičiaus teigimu, nepotizmas yra viena iš pagrindinių korupcijos priežasčių savivaldoje.

"Tęsdami nepotizmo rizikos stebėseną matome, kad ši problema yra aktuali ne tik savivaldybių administracijose, bet ir jų valdymo srityse. Svarbu užtikrinti, kad ši korupcijos rizika būtų valdoma, giminaičiai nebūtų susiję pavaldumo ryšiais, nebūtų bandoma naudotis pareigomis, būtų užtikrinamas priimamų sprendimų skaidrumas", – sakė J.Raškevičius.

Nepotizmo problematikos aktualumas akcentuojamas ir sociologinių tyrimų rezultatuose. 2018 m. tyrimo "Lietuvos korupcijos žemėlapis" duomenimis, gyventojai nepotizmą suvokia kaip labiausiai Lietuvoje paplitusią korupcijos formą.

Vienas iš trijų Lietuvos gyventojų, turėdamas galimybę, pasinaudotų giminystės ryšiais, darbinantis į viešąjį sektorių.

Valstybė yra žmonės

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, politinės psichologijos specialistas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis, nepotizmą dažniausiai mėginama paaiškinti ar pateisinti tuo, jog žmonėms būdinga rūpintis savais.

Apie dėmesį saviems jau turėtume kalbėti šiek tiek kitaip ir klausti, kiek jis mums visiems kainuoja.

"Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į vieną "smulkmeną" – viena iš išorinio nepotizmo lygiu pirmaujančių savivaldybių, pavyzdžiui, yra Varėnos rajono, – sakė G.Navaitis. – Ši savivaldybė yra artimų Eligijui Masiuliui (kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, eksparlamentaras – red. past.) žmonių įtakoje. Prisimindami, kas konkrečiai yra tos savivaldybės meras (Liberalų sąjūdžio atstovas Algis Kašėta – red. past.), matome nuoseklią tam tikro politinio elgesio seką. Negana to, verta prisiminti, kad panašūs kaltinimai tiems patiems politikams buvo pareikšti ir anksčiau. Kai nešnekame atskirai apie kokį nors vieną įvykį, o kalbame apie jo kontekstą, matome tam tikrą elgesio ir sprendimų priėmimo būdą. Tad apie dėmesį saviems jau turėtume kalbėti šiek tiek kitaip ir klausti, kiek jis mums visiems kainuoja."

Pasakymas, jog, įdarbinus savus savivaldybės įmonėse, jiems "mokama iš valstybės, o ne iš savo kišenės", profesoriaus teigimu, tik patvirtina vis dar gajų pastarųjų kelių šimtų metų požiūrį, jog valstybė yra kažkas kitas, o ne mes. Kuo labiau žmonės supras, kad jie ir yra valstybė, tuo mažiau bus tokių reiškinių kaip nepotizmas, o taip besielgiantys politikai susilauks kitokių vertinimų nei šiandien.

"Jeigu žmonės suvoktų, kad tai yra jų – valstybė, kraštas, gamta, žmonės aplinkui, – tada sunku manyti, kad daug žmonių elgtųsi taip, kaip elgiasi dabar, – sakė G.Navaitis. – Pavyzdžiui, matome visokiais užrašais nuterliotas namų sienas. Esu tikras, kad tas, kuris jas terlioja, savo buto sienų taip neaprašinėja, nes tai yra jo butas, o namas ar net architektūros paminklas senamiestyje, jo suvokimu, yra niekieno. Jo aplinka sako: šaunuolis, išreiški save, menininkas. Jie nepastebi, kad į tokį namą keistai pažiūrės turistas, galvojantis, kodėl toks gražus pastatas taip apleistas. Panašių pavyzdžių gausu. Ir vienas iš jų – nepotizmas, kai žmonės nesuvokia, o gal dar blogiau – nenori suvokti, kad Lietuvos valstybė – tai jie. Galbūt todėl, kad jie taip nesijaučia."