Kaip Eltai sakė Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė, atlyginimų didinimą šeimos gydytojams bei slaugytojams artimiausiu metu svarstys Vilniaus rajono savivaldybė. Vilniaus vicemero Gintauto Palucko žiniomis, kitos savivaldybės stebi, kaip seksis Vilniui, ir pagal tai priims sprendimus.

„Kadangi specialistai pradėjo bėgti kur geriau, sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai sunerimo, kaip išlaikyti juos skiriant papildomų pinigų konkurencingumui užtikrinti, gydytojams ir slaugytojams didinant atlyginimus ne iš PSDF lėšų, o iš savivaldybių biudžetų“, - sakė A. Baublytė.

Vilniaus vicemeras G. Paluckas tikisi, kad sostinėje dirbančios šeimos gydytojų komandos 20-30 proc. didesnį darbo užmokestį gaus jau kovą.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Atlyginimų didinimas turi būti susietas ir su paslaugų kokybe, tad su sveikatos priežiūros įstaigomis baigiame derinti rodiklius, kuriuos reikėtų pasiekti. Svarbu, kad didesnį atlyginimą gaunantis šeimos gydytojas pirminiam paciento vizitui skirtų daugiau laiko, kad eilės, laukimo pas šeimos gydytoją laikas būtų ne ilgesnis kaip 7 dienos. Savaičių klausimas, kada baigsime susitarti“ - Eltai sakė G. Paluckas.

Daug kas stebi, kaip seksis Vilniui, todėl mums dar svarbiau su visais, suinteresuotais pokyčiu, susiderinti, kad nepagadintume idėjos.

Vilniaus vicemero teigimu, vasarį nauja tvarka dar negalios. „Bet turime labai pasistengti, kad už kovą šeimos gydytojų komandos jau gautų didesnį atlygį”, - sakė Vilniaus vicemeras.

Kokiu procentu skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų šeimos gydytojų komandoms didės darbo užmokestis, G. Palucko žodžiais, priklausys nuo to, kaip seksis pritraukti daugiau gydytojų, pertvarkyti sistemas, kad pacientai gautų kokybiškesnes paslaugas ir pan.

Kaip pabrėžė G. Paluckas, šis atlyginimų kėlimas nesusijęs su Vyriausybės įsipareigojimu didinti atlyginimus sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams nuo gegužės.

„Ministerija kol kas kalba apie teikiamų paslaugų įkainių didinimą. Vilniaus miesto savivaldybė savu ruožtu siekia pasirūpinti šeimos gydytojų grandimi“, - sakė Vilniaus vicemeras.

G. Paluckas pažymi, kad regioninės ligoninės, norėdamos išsaugoti tam tikrų sričių gydytojus, taip pat ieško išteklių jiems mokėti didesnes algas.

„Kai kurios ligoninės savo gydytojams moka daugiau negu jie gautų Vilniuje ar Kaune, kad juos išlaikytų. Tam pasitelkiamos subsidijos, ieškoma, kaip iš įvairių šaltinių sukaupti lėšų papildomam atlyginimų fondui. Bet dėl šeimos gydytojų atlygio kol kas negirdėjau, kad kas nors keltų atlyginimus jiems. Daug kas stebi, kaip seksis Vilniui, todėl mums dar svarbiau su visais, suinteresuotais pokyčiu, susiderinti, kad nepagadintume idėjos“, - sakė G. Paluckas.

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė A. Baublytė iš kolegų žino, kad kai kuriuose rajonuose savivaldybės netiesiogiai prisideda prie medikų atlyginimų didinimo.

Pavyzdžiui, medicinos punktams, ambulatorijoms ar kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms savivaldybės dengia išlaidas už komunalinius patarnavimus. „Sutaupiusios lėšų jos gali kilstelėti atlyginimus žmonėms“, - sakė A. Baublytė.

Kitas būdas - fondai, darbo užmokesčio kėlimas už papildomai teikiamas paslaugas. „Žinoma, tai papildomas darbas, bet gydytojai, slaugytojai gali ir papildomai užsidirbti“, - sakė profsąjungos vadovė.

Kaip skelbė ELTA, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir medikų profesinės sąjungos pasirašė susitarimą bendromis pastangomis siekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio augimo.

Sutarta nuo kitų metų gegužės 20 proc. didinti sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio fondą, prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams ir siekti, kad 2020 metų antrojo pusmečio pradžioje gydytojų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 3 vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU), slaugytojų - ne mažesnis kaip 1,5 šalies VDU.

„Anksčiau buvo siūloma medikų atlyginimus didinti nuo liepos 1 dienos ir tik 15 proc., taigi pažangos pasiekta. Tačiau Lietuvos medikų sąjūdis yra labai aiškiai deklaravęs, - norint iš esmės pakeisti situaciją, atlyginimus kasmet reikėtų didinti po 30 proc. iki pat 2020 metų, o tada didinti po mažiau, kol pasieksime Europos Sąjungos šalių medikų atlyginimų vidurkį. Tik taip įmanoma stabdyti sveikatos priežiūros darbuotojų migraciją ir spręsti jų socialines problemas“, - Eltai sakė vienas iš Medikų sąjūdžio lyderių, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius.