Planuojama, kad ilgą laiką apleistos buvusios teritorijos tvarkymo darbai bus baigti 2022-aisiais, o investicijos į šį projektą sieks 45 mln. eurų. Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, projekto vystytojai išgirdo miesto bendruomenių ir institucijų pastabas, ryžtingai sustabdę projektą viską pradėjo nuo balto popieriaus lapo ir rado tvarų sprendimą.

„Sklandus kultūros paveldo ir miesto plėtros suderinimas yra iššūkis, kurį priėmus atsiveria istorinių miesto vietų potencialas. Šis projektas yra pavyzdys, kaip skiriant laiko giliai diskusijai su bendruomene, institucijomis galima pasiekti proveržio ilgus metus merdėjančiose teritorijose“, – sako Vilniaus miesto meras R. Šimašius.

Mero teigimu, per pastaruosius keletą metų indėlį tobulinant šį projektą įnešė savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento (KPD) darbuotojai, dėmesį į buvusio projekto problemas atkreipę visuomenės atstovai, darnius ir paveldą saugoti įgalinusius sprendimus padėję rasti paveldosaugininkai, tarptautinį architektūrinį konkursą organizavusi Lietuvos architektų sąjunga, puikiai prie konteksto derantį sprendimą radę architektai.

„Džiaugiamės ilgo ir sunkaus darbo rezultatu bei būsimomis permainomis. Dabartinis architektūrinis projektas užtikrins pagarbą šalia esantiems paveldo objektams ir leis atgaivintam kvartalui integraliai įsilieti į centrinę miesto dalį“, – teigia vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.

Atnaujintą kvartalą sudarys Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, dominikonų vienuolynas, į švietimo įstaigą rekonstruoti keturi šiuo metu apleisti buvusios ligoninės pastatai, visuomenei atvertas vidinis sodas bei šalia pastatytas vienas naujas pastatas – 4 žvaigždučių „Clarion“ viešbutis su konferencijų centru.

„Sprendimų dėl architektūrinės vizijos, kardinaliai pasikeitusios nuo pateiktos prieš trejus metus, buvo ieškoma ne ilgų ir dažnai neproduktyvių teisminių ginčų keliu, o intensyvių ir prasmingų diskusijų kartu su Lietuvos architektų sąjungos ir paveldo specialistais metu. Vystytojo drauge su architektais pasiūlytas naujas konversijos projektas daug geriau atitinka visuomenės lūkesčius ir paveldo interesus bei užtikrina geresnę dermę su greta esančiais istoriniais pastatais“, – komentuoja KPD direktorius Vidmantas Bezaras.

Kvartalo atnaujinimo koncepcijoje numatyta, kad bažnyčios ir vienuolyno erdvės išliks saugomos ir neliečiamos. Sutvarkytoje teritorijoje miestiečiams bus sukurtos jaukios ir gyvos viešosios erdvės: istoriniame kieme veiks sodas, kur bus galima klausytis karilionų muzikos koncertų, ketvirtadalis viso komplekso sklypo ir aplinkos ploto bus apsodinta želdynais ir augalais.

Pirmajame naujai pastatyto viešbučio aukšte galės kurtis smulkaus verslo atstovai: krautuvėlės, knygynai, kavinės, palei J. Tumo-Vaižganto gatvę bus nutiestas naujas dvipusis dviračių takas, sujungsiantis Baltąjį tiltą su Lukiškių aikšte, pietinėje sklypo dalyje įrengtas naujas viešas pėsčiųjų takas, iš kurio atsivers vaizdai į naujai atgimusį istorinį kompleksą.

„Nuoširdžiai tikime nauja teritorijos vizija bei tuo, kad jos integracija į istorinį ir kultūrinį Vilniaus sluoksnius bus nuosaiki ir darni. Besidžiaugiant rezultatais, visgi reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad teritorijų planavimo procesai vis dar turi nemažai spragų, apie kurias reikia garsiai kalbėtis su politikais ir atsakingomis institucijomis“, – įsitikinęs projektą plėtojančio fondo „Lords LB Special Fund IV“ valdytojas Karolis Tuinyla.

Pirmą kartą projektas, kuriame buvo numatytas viešbutis ir biurai, visuomenei pristatytas 2018 metų kovą, tačiau, sulaukus pastabų dėl projektuotų pastatų architektūrinių sprendinių, buvo sustabdytas.

Paveldosaugininkai ėmėsi iniciatyvos, kad būtų parengtas individualus teritorijos apsaugos reglamentas, kuriame apibrėžtos vertingosios komplekso savybės.

2019-aisiais atnaujintą atvirą tarptautinį architektūrinį konkursą laimėjęs architektų biuras „DO Architects“ pasiūlė naują aukštos architektūrinės ir urbanistinės kokybės sklypo plėtojimo sprendimą.

Naujame projekte nebeliko antstatų, apribotas aukštingumas, sumažintas naujai statomų pastatų plotas. Iš pradžių šiame sklype nebuvo planuojama švietimo veikla, tačiau atsižvelgus į visuomenės pasiūlymus ir poreikius, investuotojai pasiūlė vietoje biurų įrengti švietimo funkcijoms vykdyti pritaikytas erdves.