Karinis sraigtasparnis, kuris skuba į žmonių paieškos, gelbėjimo operacijas ar transportuoja donorų organus, periodiškai kyla iš Fredos. Budėjimo postą norima perkelti į netoliese esantį aerodromą, jau kuriamos pastato vizijos.

Mainais – milžiniškas sklypas

Naujas statinys, kuriame įsikurtų Karinių oro pajėgų (KOP) aviacijos bazės paieškos gelbėjimo postas, idėjos iniciatorių nuomone, nepakenktų S.Dariaus ir S.Girėno aerodromui, kuris yra pripažinta valstybės saugoma vertybė.

Aerodromo teritorija siekia beveik 200 ha, o naujam objektui reikalingas maždaug 1 ha plotas.

Kaunas suinteresuotas įrengti šį postą aerodrome, nes preliminariai susitarta, kad Fredoje, buvusioje aviacijos gamyklose zonoje, esanti KOP valdoma 30 ha teritorija atitektų miestui. Ši žemė, pasak savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, galėtų būti panaudota nuosavybės teisėms atkurti, kitoms miesto reikmėms.

Aerodromas yra miesto teritorija, todėl jis ir pasiūlytas KOP atstovams.

Nuolatinio triukšmo nebus

Būta kalbų, kad šis postas galėtų veikti Karmėlavoje. „Siūlyti šį postą įrengti Karmėlavoje negalime, nes tai ne Kauno miesto teritorija“, – paaiškino N.Valatkevičius. Pasak jo, svarstytos ir įvairios kitos vietos, bet apsistota ties Kaunu.

Paieškos ir gelbėjimo postą aptarnauja ne kariškiai, o civiliai asmenys. KOP štabo viršininko Antano Juciaus teigimu, poste ištisą parą septynias dienas per savaitę budi iki 10 žmonių. Į operacijas vyksta vienas sraigtasparnis, bet vienu metu poste gali būti ir keli sraigtasparniai.

„Ir technika, ir žmonės turi būti keičiami, todėl kartą per savaitę vienas sraigtasparnis atskrenda, kitas – išskrenda“, – teigė KOP atstovas. Pagrindinė KOP paieškos ir gelbėjimo bazė yra įsikūrusi Šiauliuose.

A.Jucius nuramino, kad sraigtasparniai nuolat nedūzgia – tik esant reikalui ir per treniruotes. Stipriausias garsas – kol orlaivis pakyla. Dabar šį garsą girdi gyvenantieji arčiau buvusios aviacijos gamyklos, o iškėlus jį į aerodromą, sraigtasparnio keliamą triukšmą girdės gyvenantieji arčiau aerodromo.

Teks tartis su visuomene

Kieno lėšomis būtų statomas naujasis angaras, kol kas neaišku. Kauno miesto savivaldybės užsakymu pirmieji architektūriniai pasiūlymai jau sukurti. Vienas iš projektuotojų – architektas Rimvydas Palys.

Didžiausia erdvė reikalinga sraigtasparnio angarui. Jo aukštis – 11 metrų, ilgis – apie 30 metrų. Sidabrinės spalvos skardos lakštais dengtas statinys, išskyrus ten, kur budės žmonės, būtų nešildomas.

Planuojamo aviacinio statinio išvaizda aptarta Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje (KAUET). R.Palio ir jo kolegų parinktai estetikai pritarė bemaž visi posėdyje dalyvavę KAUET nariai.

Tiesa, paaiškėjo, kad šio statinio atsiradimas saugomoje teritorijoje dar ne iki galo suderintas su kultūros paveldo institucijomis, neapsvarstytas ir su visuomene.

„Visuomenei parodysime, kai bus suderinta su visomis valstybinėmis institucijomis“, – žadėjo N.Valatkevičius.