Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS sakė, kad antradienį Jeruzalėje vykusiame susitikime B. Netanyahu išsakė poziciją, jog „Lietuvos žydų bendruomenė šio klausimo net nesvarsto“.

S. Skvernelio atstovas spaudai BNS sakė negalintis komentuoti uždaro premjerų susitikimo turinio, bet diplomatiniai šaltiniai patvirtino, kad Lietuvos žydų bendruomenės pozicijai susitikime pritarė ir Lietuvos vyriausybės atstovai.

„Šis klausimas buvo keliamas, bet Lietuvos vyriausybės atstovai pabrėžė, kad Gaonas yra neatskiriama Lietuvos istorijos ir Lietuvos žydų istorijos dalis. B. Netanyahu sulaukė kvietimo atvykti į Lietuvą 2020 metais, kai bus minimos 300-osios Vilniaus Gaono gimimo metinės“, – BNS sakė apie susitikimą informuotas pareigūnas.

Pirmą kartą šią idėją B. Netanyahu iškėlė pernai per vizitą Lietuvoje, kai aplankė Vilniaus Gaono kapą, BNS sakė keli susitikime su juo dalyvavę žmonės.

Aštuonioliktame amžiuje gyvenęs Elijahu ben Saliamonas Zalmanas, žinomas Vilniaus Gaono vardu, laikomas vienu žymiausiu Talmudo – judaizmo religinių raštų rinkinio – aiškintojų.

Jis teigė, kad norint suprasti judėjų mokymą būtina išmanyti matematiką, astronomiją, geografiją, zoologiją, botaniką, kalbotyrą, parašė dešimtis veikalų.

Didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido Vilniuje, čia ir mirė 1797 metais. Vilniaus Gaonas buvo palaidotas senosiose Šnipiškių žydų kapinėse, sovietinės okupacijos metais perlaidotas Vilniaus Sudervės kapinėse.

Vilniuje žydai gyveno nuo šešiolikto amžiaus. Miestas daugelį metų buvo svarbus žydų kultūros ir mokslo lopšys, dėl to buvo gavęs „Šiaurės Jeruzalės“ pavadinimą.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai ir vietos kolaborantai išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Dabar Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.