J. Šmidtienė: auksinę eglę sukūriau ne dėl dėmesio sau

Dar penkių pretendenčių į garbingą „Metų kaunietės 2012“ vardą veikla – labai skirtinga, tačiau jas vienija vienas tikslas – noras savo gerumu, sugebėjimais pasidalyti su aplinkiniais.

Jolanta Šmidtienė (46 metai)

Menininkė, puošdama pagrindinę Kaunui eglę, miestui kartu padovanojusi ir Guinnesso rekordą, teigė, kad nuovargis neatgrasė tam ryžtis ir kitais metais.

„Turime idėjų ir kitiems, ir dar kitiems metams. Aišku, idėjos – dar ne viskas. Jas dar reikia įgyvendinti. Tokio didelio masto darbai reikalauja itin darniai dirbančios ir tikinčios komandos. Tik tada galima įgyvendinti, atrodo, neįmanomus darbus“, – kalbėjo J.Šmidtienė.

Būtent šiemet ją pasiekė pernai pasiekto Guinnesso rekordo sertifikatas. „Eglutę kūriau ne todėl, kad sulaukčiau dėmesio sau, o kad būtų šventė mano artimiesiems ir visiems miestiečiams. Meno pasaulis mane žino gana gerai. Ir mane tai visiškai tenkina“, – pasakojo menininkė.

Pastarieji metai jai buvo itin įtempti. „Turėjome labai daug profesionalaus meno projektų. Organizuotos galerijos jubiliejinės dešimtmečio parodos, surengtos autorinės parodos Baltarusijoje, Vokietijoje. Net jau pamiršau, kiek mes visko šiemet darėme“, – besibaigiančių 2012-ųjų darbus vardijo J.Šmidtienė.

Ne paslaptis, kad Kalėdos jai ir šiemet prasidėjo dar vasaros pabaigoje. „Šokančių angelų eglės idėją turėjau dar nuo pernai, bet konkorėžius rinkti pradėjome rugpjūčio viduryje. Paskutinį mėnesį gyvenau praktiškai po eglute. Net nesusivokiau, kada prasidėjo ruduo, žiema“, – pasakojo J.Šmidtienė.

„Būdavo taip, kad sakau: viskas, laikykite mane už rankų, nebepastoviu, kitais metais neleiskite dalyvauti. Bet kiti tik juokėsi iš tokių mano žodžių, nes žino, kad sulaikyti manęs nepavyks. Dalyvauti veršiuosi ir kitais metais“, – neslėpė rekordininkė.

Gitata Pečkytė (40 metų)

Kauno muzikinio teatro dainininkė, šiemet apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už itin sudėtingą Liučijos vaidmenį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre pastatytoje operoje „Liučija di Lamermur“, teigė, kad šie metai jai yra vieni įsimintiniausių.

„Kauno muzikiniame teatre jau ne vieną sezoną atlieku pagrindines partijas beveik visose operose, operetėse, dainuoju visuose teatro rengiamuose koncertuose, tad kiekvieni prabėgę metai, pasipildę vis naujomis premjeromis, festivaliais ar gastrolėmis palieka neišdildomų įspūdžių, brandina mane kaip atlikėją ir didina atsakomybę prieš visos Lietuvos, ypač Kauno, publiką. Šie metai išskirtiniai ir dėl mano pedagoginio darbo“, – džiaugėsi atlikėja.

Nuo rudens ji dirba Kauno J.Gruodžio konservatorijos, kurią pati yra baigusi.

Solistė įsitikinusi, kad kad Kaune yra itin daug aktyvių, ryškių asmenybių, vertų didžiulės pagarbos. Vis dėlto, G.Pečkytės manymu, menininkės, sportininkės turi didesnes galimybes būti pastebėtos.

Auksinio scenos kryžiaus laureatei norėtųsi, kad visuomenės dėmesys klasikinei muzikai būtų didesnis, tačiau džiaugiasi, kad Kauno muzikinis teatras nuolat sulaukia savo ištikimų žiūrovų.

Liukrecija Navickienė (54 metai)

Aleksoto seniūnė, gyventojų itin vertinama už aktyvumą, nuolatos organizuojamus renginius ir pilietines akcijas aleksotiškiams, kauniečiams ir miesto svečiams, tikino, kad išskirtine seniūne nesijaučia.

„Kiekvienas dirba savo sugebėjimus ir galimybes. Mes organizuojame daugiau renginių nei kitos seniūnijos, nes anksčiau dirbau kultūros srityje, pati dar ir dabar dalyvauju ansamblių veikloje. Man tokia veikla yra maloni, taip aš tiesiog pailsiu nuo seniūnijos ūkinių problemų sprendimo, kasdienių rūpesčių“, – kalbėjo L.Navickienė.

Paklausta, iš kur semiasi energijos ir idėjų, ji visus nuopelnus siūlė skirti visai Aleksoto bendruomenei. „Semiuosi iš žmonių. Turime labai aktyvią bendruomenę. Žmonėms ne tas pats, kur ir kaip jie gyvena. Jie mane ragina, aš juos. Mėginame kartu veikti, kad gyventume patogiau, švariau, linksmiau“, – pasakojo seniūnė.

Ji neslėpė, kad visiems sumanymams oficialaus darbo laiko neužtenka. „Ypač dėl to nukenčia garbaus amžiaus mama. Mano dukra jau suaugusi, bet daug dėmesio reikia skirti mamai – jai jau 92 metai. Džiaugiuosi, kad turiu puikią kaimynę, kuri labai padeda pasirūpinti mama“, – dėkojo L.Navickienė.

Loreta Kiliotaitienė (per 60 metų)

„Gyvūnus myliu nuo pat gimimo. Pavyzdžiui, paukščius lesinu visą savo gyvenimą“, – sakė kaunietė, turinti žemėtvarkininkės profesiją. Jos dėka Šančiuose buvo įrengta didžiausia Lietuvoje lesykla vandens paukščiams, kur kasdien į vandenį gulbėms, antims ir kitiems paukščiams supilama iki 150 kg grūdų, duonos gaminių.

L.Kiliotaitienės iniciatyva pavojingos elektros linijos sparnuočams virš Nemuno turėtų būti perdarytos į paukščiams matomas kliūtis ir taip sumažinti žūstančių gulbių. „Jeigu skrenda didelis gulbių pulkas, apie 12 iš jų atsitrenkia į laidus ir nukritusios į upę žūva“, – aiškino gyvūnų mylėtoja.

„Dabar, kai jau esu pensijoje, gyvūnams skiriu mažiausiai po penkias valandas per dieną. Iš pradžių pašeriu išmestas katytes. Jas sterilizuojame. Penkias pati esu pati priglaudusi. Vėliau lesinu žvirblius, zyles, o po to einu pas gulbes. Joms tenka skirti kelias valandas“, – pasakojo moteris.

Pasak jos, prie Kauno marių šiemet yra susibūrę apie 100 gulbių. „Kas jomis pasirūpins? Kiekvieną rytą prižiūriu, ar nėra prišalusių. Būna, kad vaikai į jas pagalius mėto, šunimis pjudo. Policijos neprišauksi. Tenka ginti pačiai. Net ir nuo brakonierių. Visko buvo. Esu sulaukusi ir grasinimų“, – dalijosi L.Kiliotaitienė.

Ji sako nesuskaičiuojanti, kiek kartų teko rizikuoti. „Pernai pavasarį eidama šerti gulbių žengiau ant ledo ir įsmukau iki pusės į vandenį. Šiaip ne taip išlipau. Buvau visa šlapia, vanduo ledinis, bet nesusirgau“, – prisiminė gyvūnų mylėtoja. Kitą dieną po nelaimės ji vėl buvo gulbių žiemojimo vietoje.

Edita Vilkevičiūtė (23 metai)

Ši kaunietė – garsiausias pastarųjų metų lietuvių modelis pasaulyje. Karjerą Lietuvoje pradėjusi, o vėliau užsienyje išgarsėjęs modelis E.Vilkevičiūtė yra papuošusi ne vieną žinomą mados žurnalą.