Lietuvoje pirmosios gėjų eitynės įvyko prieš penkiolika metų. Tąkart jas saugojo „Aro“ pareigūnai, o įniršusią minią pro užtvarus stebėjo net raitoji policija.

„Pamenu, kai policija man pasakė, kad viskas – turime baigti renginį. Suprantu, jeigu policija sako, kad reikia baigti, vadinasi, nutiko kažkas rimto – reikia viską surinkti ir dingti“, – pasakojo Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.

Pastaraisiais metais tokio didelio pasipriešinimo, kaip anuomet, nebepasitaiko, tačiau policija saugumo klausimams vis dar skiria didelį dėmesį.

„Dabar tai labiau šventė, o ne kova. Situacija švelnėja, visuomenės požiūris pasikeitęs“, – teigė Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Jevgenijus Liepis.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

2010 metais savivaldybė neleido eitynių rengti Gedimino prospekte – leidimas buvo išduotas tik eiti Upės gatve.

„Prisiminkite, kiek buvo spaudimo 2010 ir 2013 metais. Paminėsiu pavardę – Artūras Zuokas pralaimėjo mums teismą“, – sakė V. Simonko.

Tuometinis Vilniaus meras A. Zuokas aiškina, kad sprendimai buvo priimti dėl saugumo.

„Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi policijos rekomendacijomis, išdavė leidimą toje vietoje dėl saugumo reikalavimų ir siekiant kuo mažesnės įtakos miesto įprastam gyvenimui“, – komentavo A. Zuokas.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Tada eitynėse dalyvavo apie tris šimtus LGBT bendruomenės narių ir jų palaikytojų. Pastaraisiais metais Gedimino prospektu žygiuoja jau keliolika tūkstančių dalyvių. Šiemet į šeštadienį vyksiančias eitynes planuojama suburti daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Dalyvauti žada ir dabartinis Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

„Kiek žinome, jis sakė, kad planuoja dalyvauti. Labai to tikimės – tai labai svarbu“, – teigė Vilniaus savivaldybės atstovė Ieva Dirmaitė.

„Baltic Pride“ eitynėse kasmet kviečiami dalyvauti ir politikai. Tikimasi, kad jų palaikymas paskatins priimti partnerystės įstatymą. Nors Konstitucinis Teismas yra pripažinęs galimybę registruoti lyčiai neutralią partnerystę, Seimas dar nepradėjo jos svarstymo.

„Net po Konstitucinio Teismo sprendimo politikai vis tiek abejoja. Jie sprendžia už mane – kažkodėl mano, kad žino geriau už mane ir mano partnerį, ko mums reikia, kai kartu gyvename jau 30 metų“, – piktinosi V. Simonko.

Tuo metu A. Zuokas pabrėžia, kad jam nepriimtinas politinis konfliktų eskalavimas.

„Man niekada nepatiko politinis kontekstas ar bandymai kurti dirbtinius konfliktus ir iš to daryti ideologiją. Esu už klasikinę meilės ir šeimos sampratą, bet puikiai suprantu, kad pasaulis yra žymiai įvairesnis“, – sakė A. Zuokas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiemet LGBT bendruomenė žygiuos nuo Bernardinų sodo Gedimino prospektu iki Baltojo tilto, kur vyks penkias valandas truksiantis koncertas. Jame pasirodys žymiausi Lietuvos atlikėjai.

„Dabar jau yra daugiau supratimo, nebėra baubų galvoje – tai labai sveikintina. Visi atlikėjai puikiai supranta, kad pasirodymai tokiuose renginiuose jiems duoda dividendų, ypač kai jie važiuoja į Vakarus“, – teigė muzikos prodiuseris Martynas Tyla.

Tiems, kurie piktinasi dėl atlikėjų dalyvavimo tokiuose renginiuose, M. Tyla siūlė nepykti.

„Pasaulis tiesiog toks yra“, – pridūrė jis.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Vilniaus savivaldybė įsitikinusi, kad eitynės naudą duoda ir miestui. Tikimasi, kad po kelerių metų sostinėje galėtų vykti ne tik Baltijos šalių, bet ir visos Europos eitynės, į kurias paprastai atvyksta šimtai tūkstančių žmonių.

„Nuo kelių šimtų tūkstančių iki milijono. Visi supranta, apie ką šie renginiai yra – apie didžiules tarptautines galimybes. Investuotojai pastebi tokius miestus ir tokius renginius“, – pabrėžė savivaldybės atstovė.

Tačiau kol kas konkurso laimėti nepavyko, todėl Europos LGBT bendruomenės eitynių Lietuvoje dar teks palaukti bent kelerius metus.