„flyLAL” vadovai ir akcininkai ketvirtadienį išplatintame pranešime tikslina žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius apie didžiules kompanijos skolas oro uostui ir teigia, kad jei Lietuvos oro bendrovė būtų gavusi tokias nuolaidas, kokias gavo kitų šalių bendrovės, šiandien „flyLAL” tebeskraidytų.

Buvęs susisiekimo ministras teigė esą, jam pradėjus dirbti, „flyLAL“ skola oro uostui siekė 80 mln. litų. Tačiau „flyLAL“ atstovai pabrėžia, kad “flyLAL - Lithuanian Airlines” iki 2014 metų turėjo atiduoti tik 12,5 mln. litų restruktūrizuotos skolos, susidariusios dar iki oro linijų privatizavimo. Einamųjų mokėjimų Vilniaus oro uostui skolos nesiekė ir 2 mln. litų.
 
Aviakompanija nuolat atkreipdavo ministerijos dėmesį, kad iš parduotų bilietų gautas lėšas gaudavo po 45 dienų, o Tarptautiniam Vilniaus oro uostui mokesčius turėdavo mokėti per 30 dienų. Dėl to ne kartą oro uostas buvo prašytas pakeisti mokėjimo terminus, tačiau susitarimų nepavyko pasiekti.

Veiklos nebetęsianti Lietuvos oro bendrovė pabrėžia ir kitą svarbų buvusios ministerijos veiklos aspektą: jei Lietuvos oro bendrovė būtų gavusi tokias nuolaidas, kokias gavo kitų šalių bendrovės, šiandien “flyLAL” tebeskraidytų. Mat per metus Tarptautiniam Vilniaus oro uostui buvo sumokama apie 30 mln. litų įvairių mokesčių, - teigia bendrovės atstovai.