Rugsėjo 1-ąją su gėlėmis į Julijanavos katalikišką vidurinę atėjęs penktokas nerado kam jų įteikti. Mokykla vaiko tiesiog nepriėmė, nes jis hiperaktyvus, ir šventei nesibaigus išprašė namo.

Švęsti neleido

"Verkėme ir aš, ir sūnus, nes likome be šventės ir pažeminti", – susijaudinusi pasakojo penktoko mama Lina B.

Jos sūnus Benas (vardas pakeistas) šį pavasarį Julijanavos katalikiškoje vidurinėje mokykloje baigė keturias klases. Šeima planavo, kad čia sūnus mokysis ir toliau, todėl per vasarą mokyklos reikalais nesirūpino. Rugpjūčio 31-ąją mama užėjo į mokyklą pasiteirauti, kokioje klasėje vaikas tęs mokslus. Buvo nurodyta klasė, mamai dar liepta parašyti prašymą.

Problemos prasidėjo Rugsėjo 1-ąją atėjus į mokyklos šventę. "Klasė, kurioje turėjo mokytis sūnus, pradėjo vyti mus šalin – atseit jo nėra šios klasės sąrašuose", – nesusipratimų pradžią prisiminė Lina B. Pradėjus aiškintis, kur vis dėlto turėtų mokytis penktokas, visi šį klausimą pradėjo stumti nuo savęs.

"Direktorius paaiškino, kad šiandien šventė ir problemų neišspręsime. Jam tai šventė, o mano vaikui – ne?" – mokyklos vadovo pozicija papiktino mamą. Dar blogiau jautėsi pats Benas, kuris norėjo greičiau išsiaiškinti, kuriai mokytojai vis dėlto padovanoti atsineštas gėles.

Beno mama išgirdo daug karčių žodžių apie sūnų: vaikas negeras, debilas, jo čia niekas nenori matyti. Visa tai girdėjo ir pats berniukas. Mokyklos vadovai pažadėjo mamai problemą išspręsti rugsėjo 2-ąją ir išsiuntė abu namo.

"Taip, jis hiperaktyvus, bet ar mes dėl to kalti? Kiekvienai šeimai gali taip nutikti, bet negi reikia iš vaiko taip tyčiotis?" – niekaip negalėjo suprasti moteris. Ji tikino dėl sūnaus bendraujanti su įvairiais specialistais: ją ir berniuką konsultuoja psichologai ir socialiniai darbuotojai. Mama prasitarė, kad pradinių klasių mokytoja jo taip pat labai nemėgo ir jį įžeidinėjo. Šeima vylėsi, kad situacija pasikeis penktoje klasėje, tačiau pedagogų kolektyve susiformavusi antipatija buvo akivaizdi: šito vaiko neturi būti mokykloje.

Kitą dieną situacija nė kiek nepagerėjo. Visos penktokų auklėtojos kratėsi Beno. Berniukui girdint kiti vaikai buvo raginami eiti pas direktorių ir prašyti, kad jį išmestų iš mokyklos.

"Galiu pasidžiaugti tik šios mokyklos psichologe ir socialine pedagoge. Šios moterys tikrai nuoširdžiai padėjo mums viską susitvarkyti ir susirasti kitą mokyklą", – atsiduso mama. Anot jos, sūnus patyrė didžiulę traumą ir dabar nuolat klausinėja, ar jo neišmes iš naujos mokyklos.

Direktorių valdo kiti

"Sudariau laikinąją komisiją, atliekame mokykloje tarnybinį patikrinimą. Manau, kad čia buvo kažkoks visų pusių nesusikalbėjimas", – suskubo teisintis viešosios įstaigos "Julijanavos katalikiška vidurinė mokykla" direktorius Viktoras Zuzevičius.

Pasiteiravus, kodėl probleminiu vadinamo vaiko klausimas nebuvo sprendžiamas pavasarį, baigiantis mokslo metais, direktorius pradėjo ieškoti pasiteisinimų. Anot jo, mokyklos raštinė informavo, kad mama prašymą priimti vaiką į mokyklą parašė paskutinę dieną prieš rugsėjo 1-ąją.

"Matyt, tam reikalui tėvai nebuvo pasirengę. Jie planavo, kad jų vaikas šioje mokykloje nesimokys", – išmąstė V.Zuzevičius. Beno mamos pozicija buvo visiškai kitokia – jie nesirengė keisti mokyklos, dėl to ir vaiko dokumentai buvo likę šioje ugdymo įstaigoje.

Direktorius vis dėlto pripažino, kad šis atvejis mokykloje – apgailėtinas, o vaiko prigimties nepakeisi. V.Zuzevičius tikino nieko nežinojęs apie tai, kad vaikas ir anksčiau buvo užgauliojamas pedagogų.

Vis dėlto ugdymo įstaigos vadovas neslėpė, kad jo pozicija šioje situacijoje nieko nelėmė. "Buvau už tai, kad tas vaikas liktų toje klasėje, kur ir turėjo būti, bet va taip va, ponia, nutinka", – mykė V.Zuzevičius.

Jo teigimu, Beną pašalinti iš mokyklos labiausiai pageidavo kai kurių mokinių tėveliai. "Labai negerai, kad į tokius reiklaus kišasi tėveliai. Susirinko vienas būrys tėvelių, antras būrys. Ką aš galiu pasakyti: jie ne mano darbuotojai, išreiškė savo nuomonę ir išėjo", – teisinosi mokyklos vadovas. Jis dievagojosi įrodinėjęs tiems tėvams, kad hiperaktyvus vaikas gali gimti kiekvienoje šeimoje, tačiau, anot pedagogo, tėvams jo įrodinėjimai įtakos nepadarė.

Pernai mokykla siekė pasivadinti katalikiška, todėl miesto tarybos sprendimu tapo viešąja įstaiga. Jos steigėjai yra Kauno miesto savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupija.

Mažieji, kurių nereikia

Beno mama iš karto po incidento kreipėsi į savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrių. Skyriaus vedėjas šiuo metu atostogauja, o Formaliojo švietimo poskyrio vedėja Vilija Adaškevičienė prisipažino apie problemą Julijanavos katalikiškoje vidurinėje mokykloje kol kas negirdėjusi.

"Jeigu vaikas gyvena mokyklai priskirtoje teritorijoje, net negali būti kitokių alternatyvų – iki 16 metų jis privalo mokytis pasirinktoje mokykloje pagal savo galimybes", – neabejojo valdininkė. Ji pastebėjo, kad dabar yra labai daug hiperaktyvių vaikų, tačiau tai nereiškia, kad jie nepageidaujami mokykloje.

"Dėl šios mokyklos vadovo mums kyla problemų. Gal dėl jo garbaus amžiaus, o gal dėl kitų priežasčių", – neslėpė V.Adaškevičienė. Ji nustėro išgirdusi direktoriaus nepasitenkinimą tuo, kad tėvai kišasi į mokyklos reikalus. "Be komentarų", – prasitarė Formaliojo švietimo poskyrio vedėja. Ji žadėjo artimiausiu metu kviesti V.Zuzevičių pokalbio.

V.Adaškevičienė apgailestavo, kad pastaruoju metu tokie skundai ateina iš mokyklų, kurios keitė pavadinimus į katalikiškas. Anot jos, kai kurios mokyklos tai padarė be rimto vertybinio pagrindo.

Neseniai į Švietimo ir ugdymo skyrių kreipėsi buvusio VšĮ "J.Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos" mokinio mama. Vaikas išėjo mokytis į profesinę mokyklą, tačiau jam ten nepatiko ir jis nusprendė grįžti į J.Urbšio katalikišką vidurinę. "Susiklostė panaši situacija – niekas ten jo nelaukia ir atgal nebepriima", – dar vieną pavyzdį pateikė V.Adaškevičienė. Ji sakė dabar daranti viską, kad vaikas galėtų grįžtų į savo mokyklą.

Blaškomi ir šešiamečiai

Be vietos šį rudenį liko ir dalis miesto bei rajono priešmokyklinukų, nes mokyklos neįvertino savo užmojų.

Tėvams žadėjusios suformuoti parengiamąsias grupes, kai kurios mokyklos paskutinę dieną pranešė, kad nesusirino reikiamas mokinių skaičius. "Dukra pasiruošė eiti į mokyklą, darželio atsisakėme, tačiau mokykla nesurinko priešmokyklinukų", – skundėsi Kauno rajone, Neveronyse, gyvenanti šešiametės mama Inga D. Į priešmokyklinę grupę darželyje mergaitės nebepriima, nes ji sukomplektuota. Anot mamos, vaikas labai nuliūdęs, nes privalės grįžti į mišrią darželio grupę, kurią lanko įvairaus amžiaus vaikai.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Formaliojo švietimo poskyrio vedėjos Vilijos Adaškevičienės, analogiška situacija susiklostė ir Kauno Veršvų vidurinėje mokykloje. "Tėvai visą vasarą buvo vedžiojami už nosies. Su darželiu jau atsisveikinta ir vaiko dabar nėra kur dėti", – pastebėjo valdininkė.

Vieni tėveliai pasirinko priešmokyklinę grupę Žaliakalnio pradinėje mokykloje. Likusių aštuonių vaikų tėveliai į Švietimo ir ugdymo skyrių nesikreipė, tad V.Adaškevičienė sakė nežinanti, koks tų vaikų likimas.

Formaliojo švietimo poskyrio vedėja neabejoja, kad tokios problemos kyla dėl mokyklų vadovų nesugebėjimo planuoti. "Jie greičiausiai be jokių apklausų sugalvoja, kad reikia formuoti priešmokyklinio ugdymo grupes, o paskui paaiškėja, kad nėra tiek norinčių mokytis vaikų. Vadovai pirmiausia galvoja apie pinigus ir apie mokytojus, kurių nenori atleisti. O kenčia vaikai ir tėvai", – apgailestavo V.Adaškevičienė.

Mieste priešmokyklinėje grupėje turi būti 20 vaikų. Valdininkės teigimu, išimtys gali būti daromos nebent miesto pakraščių mokyklose.