Aiškėja, kad kelerius metus Kauno valdininkai galėjo neteisėtai pelnytis iš socialinio būsto tariamų remontų. Tuo įsitikinę kai kurie miesto politikai, kurių surinkta medžiaga šią savaitę perduota prokurorams.

Sukruto po audito

Kauno apygardos prokuratūros atstovė spaudai Vaida Kibirkštytė patvirtino, kad gautas savivaldybės administracijos skundas dėl galbūt fiktyvių socialinio būsto remontų, tačiau kol kas ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, nes atliekami įvairūs procesiniai veiksmai.

Kaip įtariama, neskaidrūs sandoriai ėmė aiškėti po miesto tarybos Socialinių, sveikatos ir šeimos komiteto narių atlikto tyrimo ir savivaldybės kontrolieriaus audito.

Prokuratūrai pateikti įvairūs dokumentai, savivaldybės socialinio būsto remonto sąmatos. Kaip įsitikino komiteto nariai – daug jų atlikta tik „popieriuose“, o realių darbų atlikta nebuvo

Savivaldybė valdo apie 4,6 tūkst. socialinių butų. Pasak komiteto ir miesto tarybos nario Artūro Orlausko, yra įtarimų, kad fiktyvūs remontai galėjo būti atlikti ne vienoje dešimtyje butų.

Fiktyvus remontas

„Pirmieji nuogąstavimai, kad kažkas ne taip, kilo dar 2011 m. vasarą. Su komiteto nariais lankėmės ne tik butuose, tačiau ir “ant popieriaus„ suremontuotose bendrabučio kambariuose, pavyzdžiui Raudondvario plento 194-ajame name. Tada mums buvo pateiktas 20 kambarių sąrašas. Jie buvo suremontuoti 2010 m., o po metų vėl buvo prašoma juos remontuoti“, – prisiminė A.Orlauskas.

Prašymas remontuoti kambarius atskriejo iš tuometės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos Birūtos Kaulakytės, kuri teigė, kad per metus butus esą labai nugyveno čia įleisti gyventojai.

„Tada važiavo visas komitetas. Užėjus į kambarius, buvo akivaizdu, kad čia remontas nedarytas gal 20 metų, o mums savivaldybės specialistai aiškino, kad jis atliktas pernai. Viename kambaryje radome senovinį elektros skaitiklį. Tokie jau nebegaminami beveik 10 metų, o mums pasakota, kad šiame kambaryje pernai buvo pakeista visa instaliacija“, – stebėjosi tarybos narys.

A.Orlausko teigimu, po to buvo dar ne viena tokia komiteto išvyka į savivaldybės socialinius būstus, ir visur kartojosi ta pati situacija.

Tuomet komitetas kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl, kaip įtariama, fiktyvių remontų, tačiau sulaukė atsakymo, kad „visi vykdomų darbų įkainiai yra geri ir teisingi“.

Nestigo išmonės

Prieš porą metų remonto darbus savivaldybės socialiniame būste kontroliavę valdininkai, pasak A.Orlausko, dirbo su polėkiu. Viename bute buvo prašoma suremontuoti neva sudegusias grindis. Atvykus komitetui, kambaryje puikavosi dar prezidento Antano Smetonos laikus menantis ąžuolinis parketas.

Su politikais važiavę atsakingi valdininkai tuomet ėmė aiškinti, kad esą jie pažiūrėjo po parketu ir matė, kad jis sudegęs iš apačios.

„Vytauto prospekte esančiame šešių kambarių buvusiame komunaliniame bute tris kambarius naudoja čia gyvenantis žmogus. Kitus tris savivaldybė rengėsi remontuoti – kas eis gyventi kartu į vieną tokį butą? Trijų kambarių remonto sąmata – 45 tūkst. litų“, – pasakojo A.Orlauskas.

Šio buto gyventojas prieš metus kreipėsi į savivaldybę, kad butą jam būtų leista privatizuoti – tai patvirtina ir jo turima rašto kopija. Gyvenamojo fondo skyrius prašymą atmetė, o komiteto nariams atsakė, kad tokį žmogų mato pirmą kartą ir jis niekada nesikreipė.

Dar vienas atvejis – netoli VI forto esančiame socialiniame bute lankėsi komisija, kuri patvirtino, kad remontas atliktas gerai.

Vėliau čia užsukusiems komiteto nariams kaimynai pasakojo, kad po komisijos apsilankymo į butą sugrįžo statybininkai, kurie iškėlė naujas duris, o jų vietą įstatė senas.

Atsakys prokurorai

Socialinių, sveikatos ir šeimos komiteto pirmininkė Loreta Kudarienė patvirtino, kad paskutinis kantrybės lašas buvo savivaldybės kontrolieriaus audito išvados.

Jose tik nustatyta daug pažeidimų, susijusių su butų remontu, tačiau ir atskleista istorija, kaip už 400 litų Vaivos gatvėje nupirktas butas, kuriam remontuoti išleista 65 tūkst. litų.

„Reikia išsiaiškinti, kaip ten kas vyko, dėl to kreipėmės į administraciją, kad pastaroji dokumentus perduotų prokuratūrai“, – sakė L.Kudarienė.

„Kauno dienai“ nepavyko susisiekti su Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Socialinio būsto tvarkymo skyriaus vedėju Jonu Juocevičiumi. Jis neatsiliepė telefonu.

Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis kol kas nesiėmė vertinti, ar remonto sąmatos buvo išpūstos.

Pasak jo, į tai turėtų atsakyti prokurorai. Jei jie pradės ikiteisminį tyrimą, bus tikrinamos ne tik remonto sąmatos, bet ir įvairūs sandoriai.