Prasidėjus ekonominiam sunkmečiui skundžiasi ne visų sričių atstovai. Per krizę ypač padidėja teisininkų, bankroto administratorių ir skolų išieškojimo bendrovių apyvartos.

Neturi laiko ilsėtis

Teisinių paslaugų biurai – vieni verslo atstovų, kurių pajamos dėl prasidėjusios krizės nesumažėjo. Verslininkus konsultuojantys teisininkai pastaruoju metu vos spėja suktis.

"Dabar darbo netrūksta visam konsultaciniam korpusui, atrodo, darbymetis dar tik prasideda", – sakė Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro direktorius Aurimas Valaitis.

Šiuo metu ypač paklausios advokatų, konsultantų ir bankroto administratorių paslaugos. Pastariesiems darbo krūvis padidėjo, nes vis didesnei daliai įmonių inicijuojamos bankroto procedūros.

A.Valaitis pastebi, kad į teisininkus įmonių vadovai dažnai kreipiasi per vėlai, kai įmonė nebepajėgia mokėti mokesčių ir atlyginimų, nustoja vykdyti kreditorinius įsipareigojimus.

"Belstis pas teisininkus reikėtų pajutus pirmuosius finansinius sunkumus, kai verslą dar galima išgelbėti", – patarė A.Valaitis.

Daugėja skolų išieškotojų

Daugėjant nemokių klientų, darbo daugėja skolų išieškotojams – pastaruoju metu ypač padidėjo šias paslaugas teikiančių įmonių gretos.

"Kai kurie nauji rinkos dalyviai neįvertina tikrosios situacijos, nesuvokia, kad skolų išieškojimo verslas yra sudėtingas. Jie tikisi užsidirbti, bet nusivils", – prognozavo skolų išieškojimo bendrovės "Sergel" generalinio direktoriaus pavaduotoja Toma Matutytė–Simutienė. Devynerius metus veikiančios bendrovės vadovė pastebi, kad rinkos naujokai paslaugas teikia labai pigiai, todėl pervilioja dalį klientų.

Vadovė prognozuoja, kad po pusmečio naujųjų skolų išieškotojų neliks, nes ne visi iš jų išmano skolų išieškojimo metodus – suvokę, kad skolas išieškoti yra pernelyg sudėtinga, jie iš verslo pasitrauks.

Jai pritaria bendrovės "Skolų išieškojimo biuras" direktorius Almantas Čelkonas. Jo nuomone, tradiciniai skolų išieškojimo metodai dabar yra beverčiai.

"Dabar išsiųsti registruoto laiško ar paskambinti skolininkui neužtenka, reikia ieškoti netradicinių sprendimų", – aiškino jis.

Krizė praeis, skolos liks

Skolų išieškojimo verslo atstovai skaičiuoja, kad šį lapkritį užsakymų padaugėjo iki 50 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu. Prognozuojama, kad tokių paslaugų paklausa dar labiau padidės kitąmet, kai nemokių įmonių dar padaugės.

"Dar yra nemažai bendrovių, kurios, nors ir nebegauna pakankamai pajamų, dar sugeba laikytis, nes turi sukaupusios kapitalo, kurį dabar gali naudoti finansinėms problemoms spręsti", – vertino A.Valaitis.

T.Matutytė–Simutienė įsitikinusi, kad darbo apimtys nesumažės ir praėjus krizei, nes, atsigavus ekonomikai, žmonės dar nebūna padengę skolų. Kai kurias, net ir nedideles, skolas žmonės moka kelerius metus. Kai kuriems nepavyksta padengti kelių šimtų litų įsiskolinimo ir per dešimtmetį, kol sukanka senaties terminas. Ypač sunku skolas išieškoti iš bedarbių, žlugusių verslininkų.

Darbo daugėja bankininkams

Finansinio sektoriaus atstovai per krizę taip pat neturi laiko nuobodžiauti.

"Pinigus skoliname atsargiau, vadinasi, turime atidžiau įvertinti potencialius klientus – daugiau darbo turi kreditų analitikai", – sakė DnB Nord banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas. Kreditų analitikų, vertinančių klientų mokumą, daugėja ir kituose bankuose. Bankuose daugėja ir finansines konsultacijas teikiančių specialistų.

SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas pritarė, kad pablogėjus ekonominei situacijai atsiranda daugiau klientų, susiduriančių su sunkumais. Kai klientams nepavyksta vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, padidėja šią sritį kuruojančių banko darbuotojų krūviai.

Pastaruoju metu bankai labiausiai stiprina tuos departamentus, kurie dirba su nemokiais klientais. DnB Nord banke tai – Specialiųjų aktyvų departamentas, SEB banke – Specialus kreditų administravimo departamentas.

Prireiks ir psichologų

Darbymečiui rengiasi ir privačiai gyventojus konsultuojantys psichologų kabinetai. Kauno psichologų-psichiatrų klubo direktorė Viktorija Grigaliūnienė pastebi, kad Kaune pastaruoju metu daugėja tokias paslaugas siūlančių medikų. Prognozuojama, kad jų pagalbos reikės ne tik žlungantiems verslininkams, bet ir darbo netekusiems gyventojams.

Kol kas psichologai klientų antplūdžio nepajuto, esą dabar visi gyvena prieššventinėmis nuotaikomis, rengiasi Kalėdoms, stengdamiesi atitolinti mintis apie krizę.

"Labai tikėtina, kad po Naujųjų klientų turėsime daugiau. Dabar dar tik kalbame apie krizę, jai rengiamės, bet jos nepergyvename. Kai ji iš tiesų prasidės, bus liūdniau", – prognozavo V.Grigaliūnienė.

Jos nuomone, psichologų pagalbos gali prireikti žmonėms, netekusiems darbo arba kurių pareigos buvo pažemintos.