Tačiau lengvi pinigai mažai ką tesuviliojo, mat gyventojai įtaria, kad tikrasis tikslas – apmokestinti juos ir priversti prižiūrėti sklypus aplink savo namą.

Negirdėtą neregėtą Kaimynijų programą sostinės savivaldybė daugiabučių gyventojams pristatė dar 2017 m. Interaktyviame žemėlapyje buvo nubraižytos kaimynijų ribos, paskirstančios gretimų namų gyventojus į bendruomenes, kurios kartu spręstų, kaip tvarkyti savo namų aplinką. Norintiems atnaujinti kiemus pažadėtas savivaldybės finansavimas – po 10 eurų už 1 kv. m, ir leista pasirinkti, ar nori vaikų žaidimų, ar sporto, ar automobilių aikštelių, naujo apšvietimo, suoliukų ir pan. Gavusieji finansavimą privalo įsipareigoti atnaujintas teritorijas 10 metų tvarkyti savo lėšomis.

Gyventojai šią savivaldybės iniciatyvą vertina skirtingai: vieni sveikina, kiti nuogąstauja dėl būsimų naujų mokesčių. Šiuo metu programoje dalyvauja tik 11 kaimynijų, dar 6 laukia, kol bus performuotos kaimynijos ribos. Iš viso kaimynijoms paskirstyti neužstatyti Vilniaus plotai sudaro 934 ha.

Ilgos procedūros

Trijų daugiabučių namų savininkų bendrijai sostinės Saulėtekio alėjoje vadovaujantis Paulius Paulionis "Vilniaus dienai" sakė, kad žmonių nereikėjo ilgai įkalbinėti dalyvauti Kaimynijų programoje.

"Mūsų gyventojai labai iniciatyvūs – patys savo teritoriją prisižiūrime, susimetę pinigus dalį apsitvėrėme, kad svetimi kiemo automobiliais neužstatytų. Tikrai esame patenkinti, kad savivaldybė nusprendė paremti daugiabučių gyventojus, kurie nori susikurti jaukesnę ir gražesnę aplinką, – teigė P.Paulionis. – Mūsų teritorija nėra didelė, ir kaži kokių grandiozinių investicijų nesiėmėme, tik svarbiausius dalykus – vaikų žaidimų aikšteles, sporto ir poilsio aikštelę su pavėsine, papildomai įsirengsime 4 vietas automobiliams. Jeigu visa tai darytume vien privačiomis lėšomis, būtų sudėtingiau ir ilgiau užtruktų."

Projekto sąmata – apie 36 tūkst.eurų, savivaldybės teikiamas finansavimas – apie 47 tūkst. eurų, taigi, žmonėms papildomai savų lėšų skirti nereikės. Gyventojų netrikdo ir tai, kad pagal finansavimo sąlygas teks prievolė 10 metų patiems finansuoti sklypo priežiūrą.

100 mln. – tiek eurų pažadėjo išdalyti Vilniaus savivaldybė kiemams pagražinti, tačiau lengvi pinigai mažai vilniečių tesuviliojo.

"Mums niekas nesikeičia, kadangi sklypas yra mūsų, mokame visus mokesčius ir patys ten ir sniegą valome, ir lapus grėbiame. Beje, būtent tai, kad turėjome jau suformuotą sklypą, buvo svarbiausias mūsų pliusas pretenduojant į bandomąjį projektą, – akcentavo bendrijos pirmininkas. – Labai tikimės, kad pavasarį jau prasidės darbai, viskam organizuoti pasirinkome savivaldybės įstaigą "Atnaujinkime miestą", kuri tvarkys ir projekto lėšas. O šiuo metu dar tebevyksta projekto derinimai – vis tvirtiname ir tvirtiname tuos pačius dalykus, dėl kurių dar pernai buvome sutarę. Na, bet tokios jau tos biurokratinės procedūros."

Atvėrė pinigines

Dar vienas bandomasis Kaimynijų programos projektas įgyvendinamas S.Konarskio ir V.Pietario gatvėse, kur dalyvauja 10 daugiabučių namų (buvęs kooperatyvas), o neužstatyta teritorija viršija 17 tūkst. kv. m. Atitinkamai ir savivaldybės teikiamas finansavimas gerokai didesnis – beveik 175 tūkst. eurų. Tačiau gyventojų poreikių jis netenkina, mat maksimali projekto vertė – 350 tūkst. eurų.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė ilgametis bendrijos pirmininkas Algis Burneika, teko nemažai pavargti, kol dauguma gyventojų sutiko su siūlomais teritorijos sutvarkymo sprendimais.

"Man pats žodis "kaimynija" jau panašėja į keiksmažodį – tiek reikėjo kalbėti, įtikinėti, derinti skirtingus interesus, tartis dėl papildomų finansų... O kai pernai sausį pagaliau vyko balsavimas, už projektą pasisakė tik kiek daugiau nei 55 proc. gyventojų, – prisiminė A.Burneika. – Bet yra daug žmonių, kurie jį palaikė vien tik dėl automobilių stovėjimo vietų ir sutiko prisidėti savais pinigais."

Man pats žodis "kaimynija" jau panašėja į keiksmažodį – tiek reikėjo kalbėti, įtikinėti, derinti skirtingus interesus, tartis dėl papildomų finansų...

Per 70 kaimynijos gyventojų sutiko pakloti už nuosavą automobilio statymo vietą po 2,5 tūkst. eurų. Iš viso ketinama įrengti apie 200 tokių vietų.

"Plotų tarsi ir pakanka, bet priešgaisrinės saugos specialistai reikalavo, kad būtų įrengtos vietos apsisukti gaisrinėms mašinoms, kad būtinai būtų sudėtos trinkelės. Turime tuos reikalavimus vykdyti, – dėstė A.Burneika. – Bederinant projektą, teko atsisakyti krepšinio aikštelės, nes daugelis gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, nuogąstavo dėl galimo triukšmo. Aišku, visiems įtikti neįmanoma."

Kainos stebina

Remiantis savivaldybės interneto tinklalapyje pateiktu pavyzdžiu, 15 automobilių stovėjimo vietų esą galima įrengti už 24 tūkst. eurų, pastatyti 6 suoliukus kainuotų 2 100 eurų, pasodinti 5 medžius – 1 750 eurų ir pan. Ar tai realios kainos?

"Na, jeigu medį vešim, pavyzdžiui, iš Italijos, gal ir reali kaina, bet mes tikrai nesodinsime medžių po 350 eurų, – juokėsi A.Burneika. – Automobiliams statyti klosime specialią korinę dangą – už asfaltą neišsimokėtume, be to, dar kainuotų ir naftos gaudyklių įrengimas. Projekto administravimą ir visus pirkimus patikėsim VšĮ "Atnaujinkime miestą" – bendrijai ūkio būdu tokius darbus vykdyti būtų gana rizikinga."

VšĮ "Atnaujinkime miestą" atstovas teisininkas Evaldas Bračiulis aiškino, kad projektuotojai, rengdami sąmatas, privalo naudotis Aplinkos ministerijos ir UAB "Sistela" kataloguose nurodytomis kainomis, ir jos dažniausiai būna apie 15–20 proc. aukštesnės negu rinkos kainos.

"Projekto įgyvendinimo metu kainos priklauso nuo rinkos. Jeigu kaimynija maža, žmonės neturi noro patys savo lėšomis prisidėti, jie gali įtraukti mažiau priemonių. O patiems gyventojams niekas netrukdo pasodinti medelį, nupirktą turguje..." – sakė E.Bračiulis.

Nemokamų pietų nebūna

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, savivaldybės plačiai išreklamuota Kaimynijų programa nuo 2017 m. vasaros mažai kas susiviliojo, pašnekovas neslėpė, kad daugeliui susidomėjimas, regis, lengvai pasiekiamais pinigais atslūgsta, paaiškėjus, kad savivaldybės tikslas – ne vien pagražinti kiemus, bet ir priversti gyventojus juos prižiūrėti. O 1 kv. m teritorijos tvarkymas per metus gali kainuoti nuo 0,68 euro (remiantis vienos konkrečios bendrijos patirtimi) iki 2 eurų – tiek už kai kurių teritorijų priežiūrą tvarkytojams moka Vilniaus miesto savivaldybė.

"Nemokamai niekas priežiūros neatlieka. Kai pristatome žmonėms visus pliusus ir minusus, po to bendravimas dažnai ir nutrūksta, – sakė E.Bračiulis. – Susidomėjimą nusmukdo jau pirmoji būtina programos sąlyga – kiekvienam namui suformuoti ir išsinuomoti arba išsipirkti savo sklypą. Naujesni namai dažniausiai juos jau yra išsipirkę, o ten, kur sklypai nesuformuoti, susitvarkyti jų dokumentus užtrunka nuo metų iki pusantrų. Paskutinis etapas – ilgalaikės nuomos sutartis su Nacionaline žemės tarnyba."

Tiesa, sklypo formavimo, geodezinių matavimų išlaidas Kaimynijų programa taip pat kompensuoja, jei jos neviršija 3 proc. viso projekto vertės. Bet savivaldybė gali pareikalauti grąžinti visą paramą, jeigu, pavyzdžiui, nepraėjus 10 metų po projekto užbaigimo nutraukiama žemės nuomos sutartis

Pasak E.Bračiulio, visoms kaimynijoms aktualiausias klausimas – automobilių parkavimas: "Visi nori papildomų vietų automobiliams, o jeigu kiemas mažas ir praplėsti aikštelės negalima, tai siekia bent jau atnaujinti bordiūrus ir dangą. O nusiteikimas prisidėti prie projekto savo lėšomis priklauso nuo konkretus namo demografinės situacijos: vidutinio amžiaus ir jaunesni gyventojai labiau linkę atverti savo pinigines, o kur daugiau vyresnių žmonių gyvena, ten projektai kuklesni."