Kaimynai skundžiasi keturkojų keliamu triukšmu, o moteris baiminasi, kad gali prarasti gyvenamąją vietą – ji šį butą nuomojasi. Tačiau specialistai perspėja – po karantino, kai žmonės grįš į darbus ir keturkojai liks vieni namuose, tokių problemų Lietuvoje gali tik daugėti.
„Taip nutiko, kad sausio 30 dieną atsikrausčiau į devynaukštį, kartu su manimi gyvena mano du samojedų veislės šunys. Pirmąjį vakarą juos palikau 30 min. ir iškart sulaukiau skambučio, kad jie loja. Gerai, nepalieku jų vienų, naudojame naujus dresūros būdus ir bandome nugalėti išsiskyrimo nerimą nekenkiant kaimynams. Gyvename čia apie pusantros savaitės, šunys nebeloja, iškilo kita bėda – jie vaikšto. Ir, pasak laiptinės įgaliotinio (kuris nieko daugiau paaiškinti negali: nei savo vardo, nei kurie butai skundžiasi, nei išvis nieko) – turiu susirinkti leidimus šunų laikymui. Skambinta buvo į policijos komisariatą, Vilniaus miesto savivaldybę – leidimų man nereikia“, – apie iškilusią problemą socialiniame tinkle rašė vilnietė.
„Ryte sutikau apačioje gyvenančią kaimynę for the first time, pasakė, kad girdi, jog šunys vaikšto, pasakiau, kad nežinau, gal nagus karpysiu dar kartą? Atsakė, kad visi skundžiasi ir turėsiu problemų. Dar kartą skambutis įgaliotiniui – gal galite pasakyti vardą ir kurie butai skundžiasi, atsakymas vienas – kam tau reikia? Aš esu įgaliotinis! Eik ir klausk, man nerūpi, kad mikrorajonas priklauso Vilniaus miestui, pas mus viskas kitaip“, – apie piktus kaimynus rašė Saulė.
Freepik.com nuotr.
Portalo žurnalistams moteris sakė, kad kreipėsi ir į savivaldybę, ir į policiją – specialistai patikino, kad leidimo laikyti šunis ji neprivalo turėti, kadangi moters keturkojai nėra įtraukti į pavojingų veislių sąrašą. O ir skundų dėl jos bute laikomų samojedų, pasak Saulės, savivaldybė nėra sulaukusi. „Vilniaus miesto savivaldybės atstovas sakė, kad skundo dar negavo, bet jei gaus, atvyks išmatuoti šunų keliamo triukšmo. Tačiau pridūrė, kad vargiai šunų vaikščiojimas ir žaidimai namuose galėtų viršyti leistinas normas“, – pokalbį su savivaldybės atstovu prisiminė moteris.
Baimė likti be namų
Kadangi butas ne mano, aš tik nuomininkė, per tokį kaimynės elgesį man gali nutraukti nuomos sutartį, aš prarasčiau depozitą.
Kaip spręsti konfliktą su kaimynais, moteris nežino. O ir baimės dėl nestinga – nežinia ko gali imtis pykčio apimti kaimynai. „Kadangi butas ne mano, aš tik nuomininkė, per tokį kaimynės elgesį man gali nutraukti nuomos sutartį, aš prarasčiau depozitą. Tokiu atveju, manau, kreipčiausi teisinės pagalbos dėl patirtų nuostolių. Šunys yra keturkojai ir jie vaikšto, aš nesurišiu jiems kojų... Bet yra didelė įtampa – man baisu kažkur išeiti, nes tiek kabinėjasi, sakė, kad laiptinėje šuns plaukų yra, nors mes į liftą ir iš lifto greitai į lauką – be to, šunys neseniai buvo kirpykloje iššukavimui, tai nežinau, čia kabinėsis iki begalybės“, – nevilties neslėpė Saulė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Jurgita Savickaitė tvirtino, kad Saulė dėl kylančios problemos turėtų kreiptis į savivaldybę. „Čia savivaldybės klausimas. Jie nustato laikymo bute taisykles. Mes tiriame, jeigu yra skundas dėl gyvūnų gerovės arba pranešama, kad sužaloti, nešeriami, neprižiūrimi gyvūnai. Dėl šuns laikymo bute mes nesprendžiame“, – teigė VMVT atstovė.
Ateityje problemų daugės
Portalo žurnalistams Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tvirtino, kad tokių problemų, su kuriomis susiduria Saulė, po karantino gali tik daugėti. „Ateityje skundų greičiausiai daugės. Kiek teko girdėti, visi masiškai per karantiną būdami namie įsigyja šuniukus, todėl gali būti problemų, kai reikės išeiti į darbus ir palikti augintinius namie vienus. Kaimynų sutikimas laikyti šunį bute nėra reikalaujamas. Vis dėlto, susidūrę su skundais pirmiausiai raginame draugiškai kalbėtis. Kartais pasitaikydavo, kad šuns šeimininkai net nežinodavo apie problemą, nes šuo lodavo jiems nebūnant namie, iš ilgesio ar nuobodulio, arba reaguodamas į garsus laiptinėje“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės Prevencijos ir teisenos vyriausioji specialistė Aušra Raškevičienė ir pasidalijo keturkojų augintiniams aktualiu lankstinuku.
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Pasak savivaldybės atstovės, jeigu keturkojų elgesys kelia daug problemų, reikėtų kreiptis į dresūros specialistus. „Augintinių šeimininkams svarbu ieškoti priežasčių, kodėl šuo loja, ir atitinkamai imtis įvairių gudrybių ar priemonių, kurių pavyzdžiai pateikiami lankstinuke. Jei patiems nepavyksta įpratinti šuns netriukšmauti, lieka galimybė kreiptis į dresūros specialistus“, – patarimus dalijo A. Raškevičienė.
Kiek teko girdėti, visi masiškai per karantiną būdami namie įsigyja šuniukus, todėl gali būti problemų, kai reikės išeiti į darbus ir palikti augintinius namie vienus.
Ar keturkojai prižiūrimi tinkamai ir ar nekelia problemų kaimynams, kontroliuoja ir policija. „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Už gyvūno keliamą triukšmą gyvenamosiose patalpose vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu gyvūnų savininkams gresia bauda nuo 20 iki 80 eurų, už pakartotiną nusižengimą gresia bauda nuo 80 iki 300 eurų. Policijos pareigūnai, gavę pranešimą dėl keliamo triukšmo, visada atvykę pirmiausia pabendrauja su šuns savininkais, perspėja apie galimą atsakomybę. Jei pažeidimai kartojasi, tada asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn“, – vardijo Vilniaus policijos Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas.
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.
Naujausi komentarai