Pirmasis į gausiai susirinkusią auditoriją – vilniečius, miesto svečius ir užsienio diplomatus, tarp kurių buvo Izraelio Valstybės ambasadorius Amiras Maimonas, Didžiosios Britanijos ambasadorė Claire Lawrence, Airijos ambasadorius Davidas Noonanas bei Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorės pavaduotojas Howardas Solomonas – kreipėsi muziejaus direktorius Markas Zingeris.

„Sławikas ir Antallis – tai trijų tautų didvyriai, o jų išgelbėtiems žmonėms – net ir šventieji. Šie išbandymų ir pavojų užgrūdinti draugai Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo tūkstančius žydų – suaugusių ir vaikų. Jų surengta žydų vaikų konspiracinė našlaičių prieglauda prie Dunojaus, pavadinta Lenkijos karininkų vaikų stovykla, yra fenomenas, prilygstantis, o gal ir pranokstantis švedų diplomato Raoulio Wallenbergo žygdarbį Vengrijoje“, – teigė M. Zingeris.

Sveikinimo žodį tarė ir Lenkijos Respublikos ambasadorius Jarosławas Czubiński. Pasak diplomato, jo šalis daugybę metų intensyviai puoselėja atmintį apie lenkų ir žydų santykius, daugiatautę Lenkiją prieš Antrąjį pasaulinį karą, žydų įnašą į Lenkijos pasiekimus bei lenkus, kurie per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus. Ambasadoriaus teigimu, Sławikas ir Antallis, drauge išgelbėję apie penkis tūkstančius žydų, – ne tik Lenkijos ir Vengrijos pasididžiavimas, bet ir ilgaamžės šių tautų draugystės simbolis.

„Būtent tokio tipo lenkų ir vengrų ryšiai ir santykiai tapo Višegrado grupės, kuriai šiuo metu pirmininkauja Lenkija, pamatu”, – teigė J. Czubiński.

Lenkijos ambasadoriui antrino ir Vengrijos ambasadorius Zoltánas Jancsi, o filmo režisierius bei parodos autorius Grzegorzas Łubczykas plačiau pristatė Henryko Sławiko ir Józsefo Antallio istoriją.

„Antrojo pasaulinio karo metais niekas taip gerai nesirūpino lenkais kaip vengrai, kurie netgi atidarė savo sieną. Vienoje pabėgėlių stovykloje Vengrijos Vidaus reikalų ministerijos pasiuntinys Józsefas Antallis ir sutiko Henryką Sławiką. Antallio padedamas, Sławikas įsteigė Pabėgėlių reikalų komitetą ir žydų pabėgėliams pradėjo išdavinėti naujus dokumentus su lenkiškais vardais. Tai buvo labai gerai organizuota konspiracinė veikla, nes vokiečiai buvo čia pat“, – jaudinančia istorija dalijosi G. Łubczykas.

Parodą apie Sławiko, kuris karo pabaigos nesulaukė, ir Antallio, kurio sūnus vėliau tapo Vengrijos ministru pirmininku, žygdarbį bus galima apžiūrėti muziejaus Tolerancijos centre iki vasario 8 dienos. Tolerancijos centras – didžiausias Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys, kuriame veikia Lietuvos žydų dailės, kultūros, istorijos ir judaikos ekspozicijos, vyksta vietiniai ir tarptautiniai renginiai, organizuojami edukaciniai užsiėmimai.