Pereiti į pagrindinį turinį

Kaip prostitucijai verbuojamos moterys? (žurnalistų eksperimentas)

Kaip prostitucijai verbuojamos moterys? (žurnalistų eksperimentas)
Kaip prostitucijai verbuojamos moterys? (žurnalistų eksperimentas) / Shutterstock nuotr.

Prostitucija užsiimti kviečiančius skelbimus analizuojantys specialistai pastebi, kad didžioji dalis tokių pasiūlymų nutaikyti į patiklias jaunas moteris, nematančias akivaizdžių pinklių.

Taikiniai – patiklios moterys

Lietuvos „Carito“ vykdomo projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė pasakojo, kad už dažno prostituciją siūlančio skelbimo slypi godūs sąvadautojai, kurie savo aukoms nė neketina duoti žadamų gėrybių. Niekšų suregzti prostitučių verbavimo tinklai dažniausiai statomi Rytų Europoje, nes čia grobis ant netikro masalo kimba geriausiai.

– Prostituciją užsienyje siūlantys skelbimai turėtų būti uždrausti? – „Kauno diena“ pasiteiravo K.Mišinienės.

– Taip. Tai yra didžiulis nesusipratimas. Jeigu mūsų šalyje sekso paslaugų pirkimas ir teikimas yra draudžiamas, tai tokio pobūdžio skelbimai irgi turėtų būti nelegalūs. Tai yra mūsų šalies atsakingų tarnybų aplaidumas, nes į tai žiūrima pro pirštus.

– Pareigūnai teisinasi, kad tokių skelbimų neįmanoma išnaikinti nei teisiškai, nei techniškai.

– Pareigūnams trūksta noro. Be to, būtina kalbėti apie tokius skelbimus dedančių laikraščių ir portalų socialinę atsakomybę. Jie turėtų atsisakyti tai daryti. Susidaro toks įspūdis, kad dedame viską, svarbu, kad būtų sumokėta. Pirmajame laikraščio puslapyje rašoma, kad policininkai gaudo prostitutes ir kokia tai bloga veikla, o priešpaskutiniame puslapyje galima perskaityti skelbimą, kviečiantį tas paslaugas teikti. Tai yra absurdas. Visi viską mato, viską supranta, bet nesiima jokių priemonių. Taip ir išeina, kad vieni sako nieko negalintys padaryti, kitiems svarbu, kad už skelbimus pinigai plaukia, o treti – žiopliai – skaito ir griauna savo gyvenimus, pildydami sąvadautojų kišenes.

– Sąvadavimą labai sunku įrodyti.

– Iškėlus vieną kitą parodomąją bylą, iškart būtų efektas.

– Kaip dažnai prostitutės darbą siūlančiuose skelbimuose rašomas melas?

– Nesame atlikę tokio vertinimo. Vis dėlto galiu pasakyti, kad prostitucijos tinklus kuriantys žmonės žino, jog Rytų Europos gyventojai nemoka ginti savo teisių, jie yra paklusnūs ir patiklūs, todėl juos lengviau privilioti. Skelbimuose, kuriuose žadami aukso kalnai, dažnai rašoma, kad nereikia nė užsienio kalbos mokėti. Tokiame skelbime jau užkoduotas išnaudojimas. Akivaizdu, į kokias moteris orientuojami tokie skelbimai.

– Bet yra ir, pavadinkim, gerų pavyzdžių, kai išvažiavę žmonės gauna tai, kas ir žadama skelbime?

– Jeigu skelbime rašoma, kad uždarbis bus labai didelis ir net nereikės mokėti užsienio kalbos, negirdėjau, kad viskas būtų taip ir buvę. Pakartosiu – didelė dalis skelbimų orientuojasi į nekritišką protą. Vokiečiai, skandinavai trauko pečiais ir klausia mūsų, kodėl lietuviai taip nekritiškai žiūri į pasiūlymus. Juk nieko gyvenime už dyką nebūna.

Tarpininkė: reikia nekvailų

„Kauno dienos“ žurnalistai paskambino keliais telefono numeriais, kuriais kviečiama skambinti prostitutės amato užsienyje besidairančioms merginoms.

Nė vienu numeriu niekas neatsiliepė, tačiau po kelių minučių suskambo telefonas. Pirmasis pokalbis nutrūko vos tik skambintojas išgirdo žurnalisto vyrišką balsą. Antrojo skambučio autorei pavyko užduoti keletą klausimų. Nors šios pašnekovės veikla teisiškai nėra nusikalstama, tačiau ji nesutiko atskleisti jokių detalių, kurios galėtų nurodyti kokių nors jos ar jos atstovaujamo viešnamio požymių.

– Jūs esate tarpininkė? – „Kauno diena“ pasiteiravo pašnekovės.

– Yra žmonės, kurie nuomoja apartamentus, o aš tarpininkauju, ten dirbu administratore.

– O kaip merginos atsiskaito už paslaugas?

– Moka nuomą ir didelius mokesčius Vokietijai. Darbas yra visiškai legalus, o mergaitės visiškai saugios.

– Ar dirba daug merginų iš Lietuvos?

– Daugiausia atvažiuoja iš Lenkijos. Latvės atvažiuoja, vengrės. O lietuvės atvyksta labai retai, nes yra įbaugintos lietuviškos žiniasklaidos, kuri rašo apie tai, kad į užsienį dirbti šį darbą išvažiuojančios merginos tampa prekybos žmonėmis aukomis. Įbaugina ir visokie feisbukai, į kuriuos galbūt apgautos merginos rašinėja. Daug merginų bijo Vokietijos dėl kalbos barjero.

– Joms būtina mokėti vokiškai?

– Taip.

– Kokie kiti reikalavimai?

– Mergina negali būti asociali, negali vartoti nei alkoholio, nei narkotikų, negali keiktis. Amžiaus apribojimų nėra, nes klientai turi įvairų skonį, bet švara yra privaloma. Mergina turi būti tvarkinga.

– Ar dažnai paaiškėja, kad mergina netinkama ir ją tenka išsiųsti?

– Ne. Jau bendraujant supranti, koks tai žmogus. Jeigu sakinyje su klaidomis parašo tris žodžius, tai nėra ko ir kalbėti. Arba atsiunčia nuotraukų iš asocialios aplinkos. Tokiais atvejais geriau nutraukiame bendravimą, kad vėliau neturėtume problemų. Geriausios yra studentės, kurios galvoje turi truputėlį košės.

– Visuomenėje vyrauja kitokia nuomonė. Sakoma, kad tuo užsiima tokios, kurios tos košės neturi.

– Klystate. Yra priešingai. Tos, kurios neturi košės galvoje, jos ir pinigų neuždirba, nes nemoka išlaikyti klientų, nemoka jiems patikti. Tos, kurios mąsto, gali čia užsikabinti už gyvenimo. Dažnai atvažiuoja studentės, kurios nori užsidirbti savo mokslams.

– Kiek laiko jos užsibūna?

– Įvairiai. Dažniausiai atvažiuoja tam laikui, per kurį uždirba tiek, kad išspręstų savo finansines problemas. Tokios mums labiausiai ir patinka. Tos, kurios už šios veiklos užsikabina ir nieko daugiau gyvenime nesiekia, dažniausiai išvažiuoja į kitus namus (viešnamius – red. past.). Yra visokių rūšių namų. Vadinamuosiuose apartamentuose labai svarbi kokybė. O dideliame name, kur viskas eina konvejeriu, visai kiti reikalavimai. Visokių tvarkų yra, bet nenoriu apie tai daugiau pasakoti. Galiu tik garantuoti, kad visur mokami mokesčiai ir vyksta griežta kontrolė.

– Kiek pas jus merginų dirba?

– Apie tai tikrai telefonu nekalbėsiu.

– O koks darbo užmokestis?

– Įvairiai. Priklauso nuo, to kaip jos atrodo... Na, baigiam pokalbį... aš vairuoju.

Kaip jas verbuoja

Uždarbis – 20 tūkst. litų, darbas – intymus, Pietų Vokietijoje. Viskas paprasta ir legalu. Ar tikrai?

„Kauno dienos“ žurnalistė prisistatė darbo ieškančia mergina. Ko reikia norint pradėti dirbti prostitute? Skelbime nurodytu telefonu atsiliepė moteris, vardu Tania.

„Reikia nuotraukų, nes jos naudojamos reklamai. Reklama rūpinamės mes, jums tereikia pateikti nuotraukas, – pirmąjį žingsnį naujojo verslo link apibūdino Tania. – Nuotraukos neturi būti vulgarios, bet seksualios. Galime iškviesti ir fotografą. Penkios nuotraukos kainuoja 75 eurus, tačiau už jas reikia susimokėti pačiai.“

Moteris telefonu išdėstė, kad ji padės susitvarkyti reikiamus dokumentus, kad gyvenamasis plotas bus suteiktas nemokamai, galima bus naudotis internetu. Tania garantavo, kad 45 metus veikiančiuose apartamentuose saugi ir maloni aplinka, įrengtos vaizdo kameros, draugiškas moteriškas kolektyvas. Darbas legalus, jokių iškvietimų į namus, klientai atvyksta patys, jokio naktinio darbo ir jokios prievartos.

„Patirtis? Ne, ji nėra būtina“, – Tanios balse nesijautė nuostabos. Ji paaiškino, kad merginą renkasi klientas, o tokių atvejų, kad mergina atsisakytų kliento, esą nėra buvę.

O kiek realus tas skelbime nurodytas 20 tūkst. litų atlyginimas? Čia jau Tania nebuvo tokia konkreti. „Atlyginimas priklauso ir nuo pačios merginos, kaip ji bendrauja su žmogumi. Kita gali per savaitę 500 eurų uždirbti, o kita – ir 2 tūkst. Klientas atsiskaito su mergina, o paskui viską čia jau vietoje susitvarkome“, – finansinius reikalus išdėstė Tania.

Kaip susitvarkome? Uždarbį įnešame į bendrą firmos kasą ir gauname kasos pajamų orderį? Ar atiduodame uždarbį augalotam vyrukui, lūkuriuojančiam prie apartamentų kambario durų? „Kai atvažiuosite, tada viską ir paaiškinsime. Telefonu tokių dalykų niekas neaiškina“, – į smulkmenas nesileido Tania.

Pavirkavimai apie sunkiai priimamą sprendimą šiek tiek suminkštino Tanios širdį: „Kiekvieną vakarą mokami pinigai. Mergina pinigus atiduoda, o po to jai sumokama.“ Pašnekovė ir vėl priminė, kad mieliau kalbėtų per skaipą arba po to, kai atsiųsiu nuotrauką.

Dar pasisekė išklausti apie susišnekėjimo su klientais svarbą – esą vokiečių kalba būtų pranašumas. Klientai šneka ir angliškai, bet vokiškai jiems geriau. Darbo aprangos stilius, apatiniai drabužėliai – tai jau pačios darbuotojos rūpestis.

„Pirmiausia reikia jūsų nuotraukėlių. Atsiųsite, susisieksime, pasakysiu, su kuo jums geriausia būti kartu“, – paskutinis Tanios sakinys privertė sunerimti. Ką reiškia „su kažkuo kartu būti“? Ar Tania kalba apie asmens sargybinį?

„Yra labai jaunų merginų, yra vyresnių. Tai jeigu jūs vyresnė, tai su visai jauna nedirbsite“, – Tanios atsakymas dar labiau sujaukė jau besidėliojantį būsimo darbo vaizdelį. Darbas poroje?

„Taip, – trumpai atsakė Tania, tačiau po nedidelės pauzės pratęsė. – Jūs atsiųskite nuotraukėlę ir kai jau nuspręsite, kad tikrai norite atvažiuoti, tada ir pasišnekėsime plačiau.“

Tada akimirkai nutilau aš. „Jūs nebūsite dviese su vienu svečiu. Ateisite dviese, o svečias iš judviejų išsirinks vieną“, – tarstelėjo Tania, paragino greičiau atsiųsti nuotrauką ir atsisveikino.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų