Ringaudų gyventojai įsitikinę, kad juos kasdien nuodija miestelio pašonėje įsikūrusi gamykla, tačiau didelio jos kenksmingumo įrodyti nepavyksta. Nauja viltis – kvapo tyrimai.

Lyg pesticidų sandėlyje

"Gal jums teko 20 minučių pabūti pesticidų sandėlyje? Pas mus labai dažnai pojūčiai būna tokie patys: ašaroja akys, peršti gerklę, darosi silpna", – iš gamyklos "Danplastas" sklindančių teršalų poveikio sukeltus negalavimus vardijo Ringauduose gyvenanti Danutė Žabaliūnienė.

Vėjo jėgainių korpusų detales gaminantis "Danplastas" Ringaudų pašonėje, Tabariškių kaime, įsikūrė prieš septynerius metus. Visą tą laiką įmonės veiklą lydėjo nemalonūs kvapai. Vietiniai gyventojai teigia, kad prie jų neįmanoma priprasti. D.Žabaliūnienė tikino, kad miestelyje keistais negalavimais skundžiasi ne viena šeima. Moteris pasakojo, kad ją pačią ne kartą naktį yra pažadinęs smarkus širdies plakimas. Negalavimų paūmėjimas jaučiasi paaštrėjus nemaloniems kvapams. Nuo jų nelengva apsisaugoti, o prisigėrusias patalpas sunku išvėdinti. Kalbama, kad tam tikromis oro sąlygomis nemalonus kvapas pasiekė Akademiją.

Detalių iš stiklo plastiko gamyboje per metus naudojama šimtai tonų pavojingų cheminių medžiagų ir žaliavų. Daugiausiai į aplinką patenkančių teršalų sudaro organinis junginys stirenas. Pavyzdžiui, Švedijoje tarp šią medžiagą naudojančių įmonių ir artimiausių gyvenviečių atstumas turi būti mažiausiai 300 m. O nuo "Danplasto" kaminų iki artimiausių gyventojų ir vandens telkinio – dešimtys metrų.

Tyrimais nepasitiki

Gyventojai kurį laiką kentė nemalonų kvapą ir numanomą neigiamą poveikį sveikatai, tačiau prieš kelerius metus nusprendė susivienyti kovai su "Danplastu".

"Pavieniai žmonių skundai nieko nepakeitė, todėl buvo nuspręsta burti iniciatyvinę grupę", – pasakojo iniciatyvinės grupės narė Audronė Barzdaitienė.

Siūlymus išdaužyti gamyklos langus atmetusi iniciatyvinė grupė kreipėsi pagalbos į įvairias institucijas, reikalavo poveikio aplinkai ir sveikatai tyrimų. Per kelerius metus tyrimų buvo ne vienas, tačiau žmonės netiki išvadų objektyvumu.

"Išvakarėse visas miestelis jaučia smarvės pliūpsnį, o tyrimų dieną nesijaučia jokio kvapo. Be to, chemikai sako, kad tyrimai buvo paviršutiniški", – teigė D.Žabaliūnienė.

Per kai kuriuos tyrimus buvo nustatyta, kad stireno, acetono ir butanono koncentracijos viršija lestinas normas. Už taršą ir kitus aplinkosaugos pažeidimus bendrovė ne kartą bausta piniginėmis baudomis, tačiau jos buvo nedidelės.

"Tikrai nėra taip, kad sumokėję baudą jie sėdėtų ramūs ir nieko nedarytų. Jie vis imasi taršos mažinimo priemonių", – tvirtino Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjas Vytautas Rimas.

Gamykla iš tikrųjų ėmėsi ne vienos taršos mažinimo priemonės, tačiau abejojama, ar jos efektingos. Pavyzdžiui, chemikas-ekologas Vitalijus Gediminas įsitikinęs, kad kaminus paaukštinusi gamykla užterštumo nesumažino, o dar labiau padidino užterštumo zoną. Manoma, kad taršą gerokai sumažintų specialūs filtrai, tačiau jie yra labai brangūs.

"Mes jais domėjomės, konsultavomės su mokslininkais, tačiau filtrų efektyvumas nėra žinomas. O ir patys kaltinimai mums dažnai yra nepagrįsti", – teigė "Danplasto" kokybės ir aplinkosaugos kokybės inžinierė Ilona Miklušienė.

Laukia kitų metų

Kauno rajono savivaldybė, kuriai "Danplastas" kasmet sumoka milijonus mokesčių, šią savaitę apibendrino tyrimus, kuriuos jos užsakymu atliko Latvijos bendrovė. Dukart tyrimai atlikti vasarą ir kartą rugsėjį. Lakiųjų organinių junginių koncentraciją fiksavę tyrimai viename iš šešių matavimo taškų tik kartą nustatė benzeno perviršį.

Užterštumo tyrimai turėtų tenkinti gamyklą, tačiau šįkart buvo tiriama ir kvapo koncentracija. Ji gerokai viršijo leistinas normas. "Vadinasi, gyventojai ne be reikalo skundėsi", – trumpai kvapo tyrimo rezultatus apibendrino Kauno rajono savivaldybės ekologo skyriaus vyr. specialistė Giedrė Juknienė.

I.Miklušienė "Kauno dienai" sakė, kad pastaruoju metu įmonė veikia sulėtintomis apsukomis, todėl galima būtų tik spėti, kokia teršalų ir kvapų koncentracija būtų gamyklai dirbant didžiausiomis pajėgomis.

Naujausi tyrimai patvirtina gyventojų skundus dėl kvapų, tačiau įmonė dėl to kol kas jokių veiksmų imtis nebus priversta. Iki šiol rimti kvapų koncentracijos tyrimai Lietuvoje nebuvo atliekami, nes už kvapus Lietuvoje bus baudžiama tik nuo kitų metų. Baudos nebus didelės, tačiau aštrus kvapas galės būti priežastis kreiptis dėl įmonės veiklos sustabdymo.

Lietuva – patogi šalis

Kenksmingas medžiagas gamyboje naudojančių įmonių priežiūros taisyklės Lietuvoje yra gana liberalios, o priežiūros institucijos vadovaujasi netobulais įstatymais, kurie kitose Europos šalyse dažnai būna kur kas griežtesni.

Ringaudų bendruomenės centro iniciatyvinė grupė kreipėsi į Seimą, kurio kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamentas pateikė Švedijos pavyzdį. Pažymima, kad Švedijoje mažiausias atstumas tarp stireną naudojančios įmonės ir artimiausios gyvenvietės – 300 m. Patvirtinus šias ribas jau veikiančioms įmonėms, esančioms mažesniu atstumu, taikomi griežtesni reikalavimai, o jų neįvykdžius, gali būti panaikinti leidimai užsiimti veikla. Švedijoje stireną naudojančios įmonės dažniausiai yra nedidelės, todėl griežtesni reikalavimai, reikalaujantys papildomų investicijų, neretai sunkiai įgyvendinami. Nemažai įmonių nutraukė veiklą arba perkėlė ją į Lenkiją ir Baltijos šalis, tačiau, pasak Švedijos darbo aplinkos inspekcijos, ne dėl mažesnių aplinkosaugos reikalavimų, o dėl pigesnės darbo jėgos.

Kas yra stirenas?

Stirenas yra bespalvis skystis. Jo yra daugelio produktų ir daiktų sudėtyje, kurie naudojami kasdieniame gyvenime: pakuojant produktus, žaislų gamyboje, elektronikoje, transporte, medicinoje, sveikatos apsaugoje. Stirenas išgaunamas iš naftos ir natūralių dujų. Stirenas aptinkamas gamtoje, maisto produktuose: kavoje, žemuogėse ir cinamone, jautienoje, kviečiuose, riešutuose, avižose, persikuose. Natūraliai stireno dujų labai mažomis koncentracijomis randama aplinkos ore, kurias matavimo aparatais labai sunku užfiksuoti. Stireną galima atpažinti iš jo savito kvapo.

Šaltinis: "Danplastas"