Vasario 16-osios šventės supratimas įvairus: vieni valstybės atkūrimo datą išgyvena tyliai savo širdyje, kiti nori linksmintis. „Kauno diena“ pasidomėjo, kaip keturi žinomi vyrai švenčia Vasario 16-ąją, ką ši šventė reiškia jiems ir tautai.

Mamos gimtadienis

Kaunietis architektas Audrys Karalius jau antrus metus rengia savitą šios ypatingos dienos paminėjimą. „Vasario 16-oji man yra didelė šventė. Tai visų mūsų Mamos gimtadienis, mūsų valstybės gimtadienis. Tame viskas sudėta: kas yra protu suvokiama, emocionaliai, per kraują. Tai, mano nuomone, pati didžiausia ir esminė šventė“, – savo požiūri į Vasario 16-ąją išsakė A.Karalius.

Architektas neslėpė, kad ilgą laiką savęs tiesiog nerasdavo tą dieną. Šventė, kuri būdavo rengiama mieste, jam atrodė nenatūrali, rengiama tik dėl to, kad reikia, valdiška.

Pasak A.Karaliaus, jam susidarydavo įspūdis, kad žmones į Vasario 16-ąją kažkas suvarė, iškilmingos kalbos buvo be emocijų. „Atrodo, visi gėdijasi pasidžiaugti“, – stebėjosi architektas.

Jam tą dieną stigo emocinio tikrumo, jausmo, kai širdis netelpa krūtinėje, kai norisi susitikti su savo genties broliais ir džiaugtis.

„Aš prisimenu, kai vyko nepriklausomybės atkūrimo mitingai, kai ta euforija apimdavo visus esančius kartu“, – tai dienai tinkamą emociją įvardijo A.Karalius.

Suneštinė programa

Panašios mintys lankė ir architekto sūnų. Taip jie abu nutarė Vasario 16-osios šventę surengti sau ir draugams. Kavinėje „Kultūra“ pernai susirinko draugai. Pasak A.Karaliaus, buvo tiršta troleibuso artuma ir namų formatas – vyko tarsi suneštinis vakarėlis.

Taip bus ir šiais metais. Niekas iš nieko neprašys nė lito. Tačiau susirinks ne tuščiomis. Štai Vytautas V.Landsbergis atvažiuos su savo dainomis ir filmais.

Architektas Darius Čiūta, dabar bene ryškiausias Kauno konceptualistas, specialiai Vasario 16-ąjai sukūrė projektą „Nacionalinės erdvės klausimu“.

Programoje Vasario 16-sios šventei pristatyti multiinstrumetalistai broliai Bazarai. „Jie tokią savadarbę euforiją daro “Naujaliais esame mes gimę", – jų indėlį į šventę pristatė architektas.

Pernai broliai sukūrė didelę kompoziciją, kurios pagrindas buvo Juozo Naujalio ir Maironio kūryba, – „Užtrauksim naują giesmę“.

Buvimas kartu

„Tiems, kurie bamba, kad Vasario 16-oji yra pensininkų mitingėlis arba jų šventė, pateikiame gyvą įrodymą, kad yra visai ne taip“, – įsitikinęs A.Karalius. Jo rengiamoje šventėje jaunimas dainuoja lietuviškas dainas ir šoka.

„Pernai visus buvo apėmęs nenoras skirstytis. Tas buvimas kartu yra labai svarbus dalykas“, – kalbėjo architektas.

„Viena iš emigracijos priežasčių – ne ekonominė, o nusivylimas ir buvimo kartu pojūčio stygius. Žmonės jaučiasi vieniši. Emigracija, sakyčiau, yra švelni savižudybės forma. Švelnus savęs sunaikinimas, silpnas narkotikas“, – svarstė A.Karalius.

Jis neabejojo, kad tie, kurie aiškina, kad tėvynė yra bet kuri vieta pasaulyje, kuri maitina, įsitikintų, jog susirinkusieji kavinėje „Kultūra“ mano kitaip: „Mes manome, kad tėvynė yra būtent čia, ir mes esame susiję su šia Mama, o ne bet kuria.“

Barą puoš tautinė atributika

Sostinės vyno bare „In Vino“ Vasario 16-oji švenčiama nuo pat jo atidarymo – jau aštuonerius metus. Mintis švęsti šią šventę į galvą šovė baro bendraturčiui Kristupui Baubliui.

„Kiekvienais metais Vasario 16-oji pas mus turi savo temą. Šiemet atėjusiuosius švęsti raginsime parašyti savo pageidavimus ir palinkėjimus Lietuvai pirmininkaujant ES. Bus dalijamos skrajutės, kurių kitoje pusėje tuos pageidavimus bus galima surašyti. Juos diplomatiniu paštu perduosime Lietuvos ambasadai Briuselyje“, – pasakojo verslininkas.

„Ir už prezidento sveikatą esame kėlę taurę, kai dar Valdas Adamkus buvo Lietuvos prezidentas, ir dar visokių temų buvome prigalvoję“, – šventės tradicijas vardijo K.Baublys.

Vasario 16-ąją barą puošia trispalvė, gairelės su tautine atributika. Geltona, žalia, raudona spalvomis išsidažę veidus jo lankytojai kelia taures vyno už Lietuvos nepriklausomybę, o 24 val. gieda Lietuvos himną.

„Į barą iš Kauno atvažiuoja Darius Baltušis ir groja geriausius visų laikų lietuviškus kūrinius – nuo seniausių iki šiuolaikinių. Baras būna sausakimšas. Žmonės susikabina už pečių. Ne sykį esu matęs, kaip vyrai ir moterys, užgrojus “Bunda jau Baltija„, prisiminę Baltijos kelią, susigraudina. Iš tikrųjų būna labai gražu“, – pasakojo K.Baublys.

Švęsti reikėtų linksmiau

Savo populiariuosius „Tris milijonus“ Vasario 16-ąją Marijonas Mikutavičius dainuos ne Lietuvoje, o Londone, kur yra pakviestas koncertuoti.

Kaip, jo nuomone, reikėtų švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną?

„Gerokai linksmiau“, – įsitikinęs Marijonas. Pirmiausia, atlikėjo nuomone, reikia, kad ši šventė pasiektų visus žmones, o ne būtų uždaryta tarp oficialių politikų kalbų, kurias ta proga jie paprastai sako vienodas.

Iš patrankų nešaudo

„Vasario 16-oji ypatinga dar tuo, kad ji buvo gana seniai. Vadinasi, nusivaliusi tam tikras artimas emocijas, ji asocijuojasi tiktai su nepriklausomybe ir su niekuo daugiau. Skirtingai negu Sausio 13-oji, kuri dar turi labai neseno kraujo skonio. Arba ta pati Kovo 11-oji, kuri dar mena gana sudėtingus laikus. Vasario 16-oji, kaip sena šventė, iš esmės turėtų būti švenčiama labai linksmai ir grandioziškai. Deja, tai nevyksta“, – apgailestavo M.Mikutavičius.

O ką jis pats tą dieną veikia – kur eina, ką daro, apie ką galvoja?

„Mes susiskambiname su draugais ir pasveikiname vieni kitus su švente. Ir savo socialiniame tinkle paprastai įdedame kokią nors žinutę, susijusią su Vasario 16-ąja. Bet kokių nors ypatingų dalykų aš nedarau – nešoku blezdingėlės Katedros aikštėje, nešaudau iš patrankų vakarais“, – kalbėjo Marijonas.

Anot jo, per tą šventę turėtų lietis viskas, ne tik alus.

Kopia į Gedimino kalną

Hiphopo grupės „G&G Sindikatas“ lyderiui Gabrieliui Liaudanskui-Svarui Vasario 16-oji – svarbi šventė.

„Vasario 16-oji pirmiausia turi būti žmogaus viduje. Savo viduje jis turi jausti šventę. Nesu didelis vakarėlių, fejerverkų, ditirambų mėgėjas. Vasario 16-osios kaip nors ypatingai nešvenčiu. Jei galiu, stengiuosi išeiti į miestą pasižvalgyti“, – pasakojo muzikantas. Jis netraukia į Gedimino prospektą – jei gali, Vasario 16-ąją Svaras kopia į Gedimino kalną.

Muzikantas į Gedimino kalną kartais kopia su šeima, kartais – vienas.

Nuo Gedimino kalno toli matyti. Ar jis piktinasi, kai prospektu traukia nacionalistiškai nusiteikęs jaunimas?

„Nei piktinuosi, nei smerkiu, nei džiūgauju. Visa, kas susiję su tėvyne ir jos meile, – asmeniškas dalykas. Ne ideologijos, ne partijos, ne eitynių. Arba tu tą tėvynės meilę jauti savo viduje, arba ne. Vienas prieš vieną: tu, tavo šalis ir jūsų tarpusavio santykis. Mano gyvenime yra taip – aš nešvenčiu su būriais“, – neslėpė G.Liaudanskas-Svaras.

Diegti nuo vaikystės

Svaro netenkina informacija, kuri būna pateikiama apie lietuviškąsias nepriklausomybės šventes.

„Viskas, kas Lietuvoje susiję su nepriklausomybės šventėmis, yra arba apie nacių eitynes, arba apie Seimo narių pasisakymus. O turėtų būti tiesiog šventė – koncertai, pramogos, mugės, žmonės, pasivaikščiojimai“, – mano pašnekovas.

Svaras nemažai bendrauja su paaugliais, su jais kalbasi ir apie Vasario 16-ąją.

„Jie viską puikiai supranta. Vis dėlto jų supratimui ir suvokimui didelę įtaką darome mes, suaugusieji. Turime prisiimti atsakomybę už tai, ką darome, arba už tai, ko nedarome. Jeigu nuo vaikystės suformuosime jų požiūrį, kad Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – tai nacių eitynės ir nuobodūs Seimo narių paveblenimai, tokį požiūrį jie ir turės. O jeigu padarysime šventę, jie supras, kad Vasario 16-oji – tai šventė“, – dėstė G.Liaudanskas-Svaras.