Niekais virto prieš rinkimus į Seimą teisėsaugininkų pareikšti vieši įtarimai, kad Kauno politikai Vygantas Gudėnas ir Robertas Stanionis esą galėjo piktnaudžiauti tarnyba. Prokurorai garsiai žadėjo bylą perduoti teismui, tačiau dabar paaiškėjo, kad ji nutraukta.

Nemalonumai prieš rinkimus

Prieš Seimo rinkimus teisėsaugininkai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisija, kad V.Gudėnui ir R.Stanioniui būtų panaikinta teisinė neliečiamybė.

Prokurorai tvirtino surinkę pakankamai duomenų ir politikai įtariami pagrįstai.

Politikai įtarti dėl 2006–2008 m. veiklos, kai vadovavo Kauno savivaldybės administracijai. Tuo periodu buvo grąžinamas tarpukario laiko nekilnojamasis turtas paveldėtojams, o ten gyvenusiems žmonėms už valstybės lėšas leista įsigyti būstus.

Vyriausioji rinkimų komisija neprieštaravo prokurorams ir leido nevaržomai atlikti tyrimą. Pasibaigus rinkimams buvę kandidatai taip ir nesulaukė apklausų.

Galiausiai byla buvo nutraukta. Tai patvirtino Kauno apygardos prokuratūros viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Vaida Kibirkštytė. „Nebuvo rasta nusikalstamos veikos požymių“, – „Kauno dienai“ sakė ji.

Įtaria politikavimu

„Buvau apkaltintas be jokios logikos. Įtarimai buvo pareikšti prieš pat rinkimus, todėl tokie sutapimai kelia įvairių įtarimų“,– teigė R.Stanionis.

Jis sakė niekada neabejojęs savo teisimu. „Aišku, buvo labai nemalonu. Teko ne kartą aiškinti žmonėms, kad nesu nusikaltėlis. O ir sveikatai tokie dalykai nepadeda“, – kalbėjo R.Stanionis.

V.Gudėnas taip pat stebėjosi prokurorų veiksmais. „Įtarimai man buvo įteikti raštu, o po to nebuvau kviečiamas į apklausas. Sausį sulaukiau elektroninio laiško, o po to gavau pranešimą paštu, kad man įtarimai panaikinti“, – pasakojo V.Gudėnas.

Jis mano, kad jam mesti kaltinimai turi politinį atspalvį. „Iškart įtariau politinį užsakymą, todėl su advokatu prašėme, kad bylą tirtų ne Kauno teisėsauga, o kito miesto prokurorai. Bet į prašymą nebuvo atsižvelgta. Manau, aukštesnėse prokuratūros instancijose suprasta, kad man taikomi įtarimai visai be pagrindo ir galiausiai duotas nurodymas viską baigti“, – sakė politikas.

Vykdė valstybės prievolę

V.Gudėnas sakė jaučiasi pažemintas, nes vykdė Vyriausybės nutarimus. „Nuveikėme didelį darbą grąžinant nuosavybę paveldėtojams, o vietoj padėkos sulaukėme bylų“, – stebėjosi jis.

„Vyriausybė, norėdama paspartinti nuosavybės atkūrimą, grąžintinų namų nuomininkams leido patiems ieškotis būstų. Norintiesiems persikelti į erdvesnius butus valstybė suteikdavo lengvatinį kreditą. Įtarimų sulaukiau, kad vykdydamas valstybės priskirtą prievolę pasirašiau įsakymą, leidusį vienai šeimai įsigyti būstą ir pasiskolinti iš valstybės“, – aiškino V.Gudėnas.

Pradėjus grąžinti tarpukario nuosavybę, Kaunas šalyje išsiskyrė didele paveldėtojų gausa. Grąžintinuose namuose gyveno apie 2 500 šeimų. Kaip su jais pasielgti, galutinai išaiškino ir baigė diskusijas 2003 m. priimtas Konstitucijos Teismo sprendimas: nuosavybę grąžinti būtina.

Nuo tada valstybė Kauno savivaldybei kasmet skirdavo lėšų pirkti būstus nuomininkams. Tam išleista per 200 mln. litų, kuriuos skyrė Vyriausybė.