Kur Kaune pridygs naujų statinių, aktualu tik tiems, kurie nori juos statyti. Viešai svarstant Bendrojo plano pakeitimus, vos keli kauniečiai mėgino kovoti už neužstatytas pakrantes ir miškus.

Visiems privalo atsakyti

Tenkinant fizinių ir juridinių asmenų bei savivaldybės administracijos prašymus, įmonė "Kauno planas" parengė Bendrojo plano antrojo pakeitimo koncepciją, kurioje buvo numatyta pakeisti 121 miesto teritorijos paskirtį. Daugelyje vietų atveriami keliai gyvenamajai statybai.

Dokumentą jau kartą patvirtino miesto politikai, pasiūlę persvarstyti keletą teritorijų Kleboniškyje, Vaišvydavoje, Vičiūnuose ir Aukštutiniuose Kaniūkuose. Savo nuomonę pareiškė ir Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET).

"Ačiū už pasiūlymus, dar kartą svarstysime." Tokius atsakymus išgirdo atėjusieji į viešą svarstymą ir pamėginusieji garsiai išsakyti savo poziciją dėl kai kurių naujųjų Bendrojo plano sprendinių. Iš viso salėje susirinko apie šimtą kauniečių, dalis ėmė skirstytis nesulaukę dvi valandas trukusio posėdžio pabaigos.

Maždaug per mėnesį sulaukta apie 30 raštiškų pasiūlymų iš gyventojų ir organizacijų, kuriuose jie nesutinka su vienais ar kitais Bendrojo plano pakeitimais, jį svarstant viešai visų jų autoriai taip pat pareiškė nuomonę.

Bendrovės "Kauno planas" atstovų teigimu, daugiausiai pretenzijų sulaukta dėl teritorijų, esančių vandenviečių sanitarinėse apsaugos zonose.

"Jei pasiūlymai objektyvūs, argumentuoti, atitinka Lietuvos įstatymus, normas ir taisykles, tada reaguosime. Visiems piliečiams raštu atsakysime per 20 dienų, ar galime atsižvelgti į pasiūlymus, ar ne", – aiškino dokumento parengimą užsakiusios savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Mūru stoja už skverelį

Būrys Senamiesčio gyventojų raštu priekaištavo dėl skverelio prie M.Valančiaus gatvės likimo. Mat 4 tūkst. kv. m ploto sklype Šv.Gertrūdos ir Kumelių gatvių kampe norima įteisinti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją.

Bendrojo plano pakeitimo koncepcijos projekto vadovas Laurynas Byla teisinosi, esą rengiant pakeitimą vadovautasi kultūros paveldo ekspertų 1999 m. raštu, kuriame sakoma, jog šiame sklype turi būti atkurtas XVI–XVIII a. užstatymas. Skvero statuso čia saugoti esą nebūtina.

Senamiesčio bendruomenės vadovė Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė stebėjosi, kad daugybė Senamiesčio pastatų griūva, o čia siūloma statyti naują statinį. Jos žodžiais, aplinkiniai gyventojai 20 metų įrodinėja, kad joks namas šiame sklype niekada nestovėjo ir kad taip viso labo norima pasiglemžti dėkingą plotą statyboms.

L.Ramanauskaitė-Stašiauskienė siūlė palaukti, kol paaiškės, kas bus statoma kaimynystėje, – mat pradėti rengti buvusios "Lituanicos" fabriko teritorijos pertvarkymo projekto sprendiniai. Senamiesčio bendruomenės lyderės nuomone, pirma derėtų parengti Senamiesčio specialųjį planą, tik po to imti spręsti, kur ir ką statyti.

Išvartė, kaip norėjo?

Viešai svarstyti dokumentas buvo pateiktas jau su šiokiais tokiais pakeitimais.

Pramoniniam upių uostui paskirta 20 ha teritorija tarp Marvelės gatvės ir Nemuno, kuri dabar yra "kitos paskirties žemė ir bendro naudojimo teritorija", kiek susiaurėjo. Esą, atsižvelgus į Kauno architektūros urbanistikos ekspertų tarybos pastabas, prie Nemuno paliktas žalias 50 m ruožas rekreacijai, o likusį plotą ir toliau žadama paversti pramoniniu. Susirinkusieji informuoti, kad bus atliekama atskira studija, nustatysianti, kokio dydžio teritorija reikalinga uostui.

KAUET narys, architektas Audrys Karalius priminė, kad ekspertai pritarė tik tam, kad šioje teritorijoje būtų upių uostas, o pramoninei teritorijai pasakė "ne". Pasak garsaus kauniečio, vienąkart miestas deklaruoja, kad atsisuks į Nemuną, o paskui daro atvirkščiai.

"Negalima manipuliuoti KAUET pastabomis, pramoninė teritorija čia būti negali", – A.Karalius mano, kad valdininkai "išsivertė", kaip norėjo, specialistų pastabas.

Ne pirmą kartą viešąjį interesą ginantis architektas taip pat priminė savo ir kolegų poziciją dėl S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo, kuris plane pažymėtas dviem numeriais, ir reikalavo, kad šis sklypas būtų įvardijamas kaip vientisa teritorija. "Kartą ant tokio grėblio lipome su "Žalgirio" stadionu. Tokių klaidų Kaunas daugiau negali daryti", – gėdingą stadiono K.Baršausko gatvėje praradimo istoriją priminė A.Karalius.

Vėl kišo dangoraižius

Kitas architektas Rimvydas Palys mėgino apginti, pasak jo, vienintelį žalią, nesudarkytą Aleksoto šlaitą. Keičiant Bendrąjį planą, Antakalnio gatvėje, beveik 24 tūkst. kv. m plote, siūlyta numatyti galimybę statyti daugiaaukščius ir aukštybinius pastatus. Atsižvelgus į KAUET reakciją, nuspręsta palikti čia tik žodį "daugiaaukščių", tai yra žemesnių nei 30 m namų statybą.

Tai R.Palio irgi netenkino – architektas pateikė pavyzdį, kaip atrodys virš medžių kyšantys daugiabučiai: "Šlaitas bus suniokotas, kaip ir Šilainiuose, kur daugiabučiai kyšo iš už kalno lyg buliai prieš kautynes." Todėl architektas siūlė arba čia statyti tik mažaaukščius namus, arba statybas atitraukti nuo šlaito.

R.Palys piktinosi ir dėl požiūrio į upių pakrantes. Jis prisiminė, kad jo vaikystėje kone visi Žaliakalnio gyventojai leisdavo laisvalaikį Kleboniškyje prie Neries. Todėl, architekto įsitikinimu, prie upės rekreacijai palikti 50 m ruožą nepakanka, reikia apgalvoti, kur turi būti išsaugoti platesni pakrančių ruožai gyventojų poilsiui.

R.Palys pritarė architekto Vlado Stausko išsakytoms mintims, kad Bendrojo plano svarstymo procedūra yra nelogiška. Jų nuomone, sprendiniai pirma turi būti gerai aptarti KAUET, o tik po to tvirtinami politikų. Be to, V.Stausko nuomone, tokie dokumentai, kaip Bendrasis planas, turi būti ilgalaikiai dokumentai, nekeičiami bent dešimt metų.

KAUET siūlymu, Bendrojo plano pakeitimuose kai kuriose upių pakrantėse gatvės pratęstos iki upių – taip užtikrinant žmonėms nevaržomą priėjimą prie jų.

Esą viską spręs politikai

Vicemeras Rimantas Mikaitis stebėjosi, kodėl plano rengėjai prie viešai svarstytinų vietų nepriskyrė Romainių miško, užkliuvusio miesto politikams. Plano rengėjai jį nudžiugino, kad pakeitimai padaryti: ten, kur žaliuoja miškas, jokie gyvenamieji namai stovėti negalės.

Tai buvo bene vieninteliai viešojo svarstymo dalyviai, mėginę ginti viešąjį interesą. Dauguma kitų atėjo sunerimę dėl savo asmeninių sklypų. Dalis gyventojų buvo pasipiktinę, kad jiems grąžintuose sklypuose arba dalyje jų siūloma palikti bendrojo naudojimo teritorijas. Antai viena žemės savininkė stebėjosi, kodėl savo privačiu sklypu prie Nemuno turi dalytis su visais miestiečiais?

Į tai Urbanistikos skyriaus vedėjas N.Valatkevičius atkirto, kad atkuriant žmonėms nuosavybės teises į žemę neįsipareigojama, kad žemės paskirtis bus pakeista į tokią, kokios jie nori.

Kitas pilietis neslėpė pasipiktinimo, kad jo sklype Vičiūnuose naudingųjų iškasenų teritoriją neleista keisti į gyvenamąją. Jis tikino pateikęs įrodymus, kad geologijos tarnybos išvados yra klaidingos, bet į tai niekas nesureagavo.

N.Valatkevičius patikino, kad atskiros piliečių ar organizacijų nuomonės, į kurias nebus atsižvelgta, bus užfiksuotos ir taip pat bus pateiktos politikams. Miesto taryba tvirtins galutinį Bendrojo plano pakeitimų variantą. Tiesa, kai kurie pakeitimai, kurie, anot N.Valatkevičiaus, "yra objektyvūs", gali būti atlikti dar iki pateikiant Bendrąjį planą tvirtinti miesto tarybai.

Ar Bendrojo plano pakeitimai atlikti nepažeidžiant procedūrų, ar į kiekvieną pasiūlymą atsakyta, kaip tikino Urbanistikos skyriaus vedėjas, dar tikrins Nuolatinė statybos komisija. Nepatenkintieji Bendrojo plano pakeitimais, N.Valatkevičiaus teigimu, savo teises toliau galės ginti teritorijų planavimo priežiūros institucijose prie Aplinkos ministerijos.

Urbanistikos skyriaus vedėjas užsiminė, kad reikėtų rengti ir trečiąjį Bendrojo plano pakeitimą, nes yra gauta dar apie 50 naujų prašymų dėl žemės paskirties keitimo. Tačiau dėl lėšų stygiaus, ko gero, tai nebus padaryta. Šie klausimai bus sprendžiami rengiant naująjį Bendrąjį planą, kurį žadama pradėti šiemet ir užbaigti 2013 m.