Žvėriškos sąskaitos už karštą vandenį atkreipė ir energetikus kontroliuojančių įstaigų dėmesį. Energetikos ministerija žada suimti "Kauno energiją" ir kitus šilumos tiekėjus į nagą.

Užsiims po "Leo LT"

"Reikia kažką daryti. Taip toliau nebegalima, pasiekta riba. Mokesčiai už karštą vandenį privertė atkreipti dėmesį į energetikos įmones ir išsiaiškinti, ar viskas skaidriai skaičiuojama. Tai yra pirmas uždavinys po "Leo LT", – imtis priemonių žada energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Jo nuomone, už 1 kub. m vandens mokėti kelias dešimtis litų yra neracionalu.

Jam pritaria Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Kaškelevičius. Esą "Kauno energija", kaip ir kitos šilumą bei karštą vandenį tiekiančios bendrovės, šiuo metu yra per menkai kontroliuojamos. Neretai, ištyrus vartotojų skundus, paaiškėja, kad mokesčiai už šildymą arba už karštą vandenį apskaičiuojami per dideli.

"Dažniausiai surandame aritmetinių klaidų. Didesnės sąskaitos pateikiamos dėl energetikų aplaidumo, bet būna ir kitokių priežasčių, – pastebėjo J.Kaškelevičius. – Energetikai šiandien turi pakankamai galimybių piktnaudžiauti, bet nemanau, kad jie tai daro piktavališkai."

Gyventojai neteko kantrybės

"Kauno diena" rašė, kad pasibaigus šildymo sezonui vylęsi atsikvėpti kauniečiai sulaukė naujo smūgio – atėjus vasarai gerokai šoktelėjusių mokesčių už karštą vandenį. Baltijos gatvėje gyvenanti Elvyra Mankauskienė už 2 kub. m karšto vandens turės sumokėti 101,4 lito. Tvirtovės alėjos 88 namo gyventojams 1 kub. m vandens kaina, įskaitant šilumos palaikymo mokestį, siekia 50 litų. Laisvės alėjoje gyvenanti Vita Kažuraitė skaičiuoja, kad už gegužę suvartotą karštą vandenį reikia mokėti daugiau nei dvigubai brangiau negu balandį. 1 kub. m kaina šoktelėjo nuo 12,3 lito iki 29,3 lito.

"Pasitarėme su kaimynais ir nusprendėme netylėti. Mūsų name gyvena teisininkė, kuri jau svarsto, kaip galėtume apginti savo teises. Mes, pensininkai, turime laiko ir pasibylinėti", – sakė V.Karužaitė.

J.Kaškelevičius pastebi, kad sunkmečiu žmonės labiau vertina pinigus ir skaičiuoja kiekvieną centą – juos sunervintų ir keliais litais didesnės sąskaitos, o kai jos išauga keliais kartais, žmonės praranda kantrybę.

Pažeidžia vartotojų teises

Padidėjusius mokesčius, be kita ko, energetikai sieja su karšto vandens vagystėmis – jeigu kai kurie vartotojai vagia vandenį, šio kiekis padalijamas visiems namo gyventojams.

"Kokią teisę jie turi versti mus mokėti už kitus? Gal vieną dieną nutars ir viešosiose pirtyse bei gatvėms laistyti sunaudotą vandenį įtraukti į mano sąskaitą?" – piktinosi kaunietė V.Karužaitė.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus vedėjas Antanas Katinas mano, kad energetikai, versdami sąžiningus vartotojus mokėti ir už vagis, pažeidžia vartotojų teises.

"Kiekvienas turime mokėti už tai, ką suvartojame. Jeigu vartotojai kreiptųsi į teismą, ko gero, jie laimėtų", – įsitikinęs A.Katinas. Tačiau dabar tik nedidelė dalis gyventojų turi galimybę ieškoti teisybės teismuose – beveik visi vartotojai nėra pasirašę karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarčių su "Kauno energija".

"Kol nėra karšto vandens tiekėjo, tol nėra iš ko pareikalauti atsakomybės", – konstatuoja A.Katinas.

Politikas: mus apgaudinėja

Kauno miesto savivaldybės tarybos nariui Gintarui Jonui Furmanavičiui atrodo, kad "Kauno energija" piktybiškai pelnosi iš vartotojų ir siunčia jiems nepagrįstai dideles sąskaitas.

"Žinau tas metodikas, pagal kurias skaičiuoja mokesčius už karštą vandenį, ir esu įsitikinęs, kad esame maustomi, bet nieko negalime pakeisti, nes esame visiškai priklausomi nuo šitos monopolininkės", – piktinosi politikas, kuris yra įgijęs inžinieriaus specialybę ir, kaip pats teigia, išmano energetikos subtilybes.

G.J.Furmanavičius pastebi, kad energetikai karšto vandens kainas skaičiuoja pagal metodikas, kurias supranta tik siauras ratas žmonių. Esą paprastam piliečiui, kuris bandytų išsiaiškinti, už ką moka tiek daug, būtų sunku perprasti sistemą.

"Kiekvienas, gavęs milžinišką sąskaitą, turėtų kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas. Užverskime juos skundais, gal ledai pajudės", – kalbėjo G.J.Furmanavičius.

Patogi įstatymo spraga

A.Katino nuomone, nenuspėjamų ir nepagrįstai didelių karšto vandens kainų pasiutpolkę būtina nutraukti. Esą vienintelis kelias tai padaryti yra priversti gyventojus pasirinkti karšto vandens tiekėją, kuris būtų atsakingas už vandens kokybę, apskaitos prietaisų priežiūrą ir vykdytų visas kitas karšto vandens tiekėjo pareigas.

"Įstatyme gal tyčia, gal netyčia palikta skylė. Numatyta, kad karšto vandens tiekėją vartotojas turi pasirinkti pats. Mūsų vartotojai abejingi ir tai darys tik tada, kai nebeapsikęs permokėti", – kalbėjo A.Katinas.

Jeigu žmonės pasirašytų sutartis su karšto vandens tiekėju, jie mokėtų tik už tai, ką patys suvartotų. Dengti nuostolių, kurie susidaro kai kuriems gyventojams nedeklaravus skaitiklių rodmenų, kiti namo gyventojai neprivalėtų.

"Šilumos tiekėjai nebruka vartotojams šios paslaugos, nes jiems naudingiau parduoti šilumą, o ne karštą vandenį, – aiškina A.Katinas. – Šilumos tiekėjas pasiima pinigus už visą name suvartotą šilumą, jos kainą išskaidydamas visiems butams po lygiai."

Teises gina vangiai

Pabendravus su Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus specialistais susidarė įspūdis, kad kauniečiai neturi jokių priekaištų sąskaitas už karštą vandenį siunčiančiai "Kauno energijai".

Paklaustas, kiek vartotojų skundų dėl karšto vandens kainos šiuo metu nagrinėja, Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus laikinasis vedėjas Arvydas Tranauskas atsakyti negalėjo: "Skundžiasi žmonės, bet statistikos mintinai nepasakysiu."

Tos pačios įstaigos vyriausiasis inžinierius-inspektorius šilumai Algimantas Vaičiulis, kurį A.Tranauskas vadino kompetentingiausiu karšto vandens klausimu, užtikrino, kad šiuo metu skyrius netiria nė vieno skundo:"Skundų nėra. Skambino vienas žmogus, bet jis gal nesupranta metodikų. Bandėme jam paaiškinti, kaip "Kauno energija" apskaičiuoja mokestį už karštą vandenį, kad be reikalo nesiskųstų", – kalbėjo Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis inžinierius-inspektorius šilumai Algimantas Vaičiulis. Jis prisiminė, kad paskutinį kartą skundą dėl karšto vandens kainų teko nagrinėti pernai.

Šilumos ūkio įstatymas nustato, kad kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Tačiau Civiliniame kodekse rašoma, kad abonentas turi mokėti tik už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Ar yra pažeistos vartotojų teisės dėl mokesčių apskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo, gali nustatyti Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kuri, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, vartotojai neturi mokėti už kitų kaimynų nedeklaruotą energijos kiekį.

Prasidėjus vasarai Kauno šilumos vartotojai pastebi, jog iki tol gana stabilus mokestis už cirkuliaciją, populiariai vadinamas gyvatuko mokesčiu, ima kaitaliotis. Šį pavasarį žmones labiausiai suglumino smarkiai – 1,5–2 kartus išaugusios šio mokesčio sumos. Gruodį mūsų mieste šiluma brango vidutiniškai 67 proc., o penktadaliu (22 proc.) mažesnė šilumos kaina įsigaliojo tik nuo birželio 1 d. Gegužė buvo paskutinis mėnuo, kai už į mūsų namus patiektą šilumą (karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti) mokėjome dar žiemą galiojusia kaina. Kitą mėnesį sąskaitose už birželį ir karšto vandens kaina, ir mokestis už gyvatuką daugeliui Kauno miesto vartotojų turėtų būti mažesni.

Pasibaigus šildymo sezonui, visas į pastatą patiektas šilumos energijos kiekis patenka į karšto vandens tiekimo sistemą ir dalijamas į dvi dedamąsias: karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Skirtingai nuo kub. m karšto vandens kainos, mokestis už cirkuliaciją nėra pastovus. Apskaičiuota, kad 1 kub. m karšto vandens paruošti reikia apie 51 kWh. Sunaudotų kubų skaičių padauginę iš 51 kilovatvalandės, suskaičiuosime, kiek šilumos energijos teks karštam vandeniui paruošti. Likęs įvadinio namo skaitiklio fiksuotas šilumos kiekis ne šildymo sezonu padalijamas visiems namo butams kaip mokestis už cirkuliaciją. Šis išdalytas šilumos kiekis yra realiai tame name jau suvartotas ir šilumos apskaitos prietaiso fiksuotas dydis. Koks jis bus, priklauso nuo karšto vandens temperatūros, sistemos bei jos priežiūros kokybės ir nuo objektyvaus bei teisingo gyventojų suvartoto vandens deklaravimo.