Vilniuje veikia vieninteliai legalūs gyvūnų globos namai, bet pagrindinė jų veikla orientuota į keturkojų migdymą.

"Niekada daugiau ten nevešiu jokio gyvūno. Prieš porą metų atidaviau šuniuką – ir šiandien širdį skauda. Dar studijų laikais išlipau iš troleibuso Saulėtekio studentų miestelyje ir pamačiau dėžę. Priėjau – ten mažytis šuniukas. Atsitūpiau prie tos dėžės, nėra ką daryti: Į bendrabutį nešti negalėjau, o palikti jos irgi nepajėgiau. Su draugais nuvežėme ją į "Grindą", ten pažadėjo šuniukui naujus namus rasti. Po kurio laiko sužinojau, kad pati nuvežiau šunį nužudyti", – pasakojo vilnietė Erika Bauraitė.

Pasirodo, kito legalaus pasirinkimo vilniečiai nė neturi. Vilniaus savivaldybei priklausanti bendrovė "Grinda" – vienintelė sostinėje registruota įstaiga, turinti teisę verstis gyvūnų globa. Jos vadovas Algimantas Vilūnas atvirai dėstė, kad "Grindos" darbuotojai gaudo šeimininkų neturinčius arba be identifikacijos ženklų lakstančius keturkojus, juos bendrovėje skiepija ir globoja tik 14 dienų. Jei per tiek laiko neatsiranda teisėtas gyvūno šeimininkas arba nepavyksta niekam jo padovanoti, keturkojį tenka pasmerkti myriop.

"Įsivaizduokite, juk mes per metus pagauname apie 5 tūkst. gyvūnų. Kur juos visus dėti?" – rankomis skėsčiojo A.Vilūnas.

Vilniuje veikia dar dvi savanoriškos gyvūnų globos organizacijos, kurios užsiima benamių gyvūnų gydymu ir intensyviomis naujų namų augintiniams paieškomis. Tačiau nei "Lesė", nei "Pifas" teisės verstis gyvūnų globa neturi. Jų griūvančiuose globos namuose pakaktų kartą apsilankyti veterinarijos tarnybai, ir dešimtys jų globojamų keturkojų iškeliautų į "Grindą" numirti.

"Mes nuomojame buvusios klinikos patalpas. Jose nelegaliai globojame apie 50 gyvūnų, daugiausia kates, nes patalpos nepritaikytos šunims. Legalizuoti veiklos nėra sąlygų. Pirma, nesame tikri dėl šių patalpų, nes iš pradžių savininkai kalbėjo, kad jas griaus. O normalių patalpų, kurios atitiktų visus reikalavimus, mums nesiseka rasti. Ir lėšų tam neturime. Gyvename iš pervedamų 2 proc. nuo atlyginimų ir gerų žmonių aukų. Jei kas mus šiandien apskųstų – amen", – tikino viešosios įstaigos "Lesė" direktorė Vesta Auškalnienė.

Moteris priminė, kad ir patys gyventojai galėtų prisidėti kuriant tinkamesnę aplinką gyvūnams. Pavyzdžiui, jeigu daugiabučio namo kieme erzina kniaukianti viena katė, jos migdyti neverta. Pakaktų sterilizuoti, antraip kitą pavasarį vietoj vienos jų kniauks jau dešimt. Taip namas išsaugotų gyvūno gyvybę ir gal net įsigytų nuostabią bendrą globotinę.