Juodosios keramikos centro vadovas, tautodailininkas Eugenijus Paukštė nuo ryto iki vakaro pluša bandydamas Lietuvoje palaikyti juodosios keramikos pulsą – kad jis neužgestų amžiams.

Chaotiškas darbo grafikas

Keramiko diena prasideda apie devintą valandą ryto. Prasidėję dienos darbai užgriūva lavina, neatslūgstančia iki vakaro. Pernakt išdegę moliniai mokinių ir tautodailininko darbai turi būti supakuoti ir paruošti kelionei į galeriją.

Pats E.Paukštė į galeriją-dirbtuvėlę "Molio laumė", įsikūrusią Naugarduko gatvėje, atvyksta tik priešpiet.

Dvyliktą prasideda lankymo valandos. Tuomet smalsuoliai gali užsukti ir patirti, kas yra molio terapijos džiaugsmas ir įsigyti meno dirbinių, tačiau tai nėra pagrindinis dirbtuvėlės tikslas. E.Paukštė tikino, kad svarbiausia "Molio laumei" – tęsti juodosios keramikos tradicijas.

Puoselėti ir garsinti juodąją keramiką, menininko tikinimu, nelengva užduotis. Ne tik todėl, kad trūksta specialistų. Tokios rūšies keramikai reikia specialios, užkasamos krosnies ir didelio atsidavimo.

"Juodosios keramikos išgavimo technologija nėra paprasta. Mes visiškai nenaudojam glazūros, juodai ji išdega savaime. Tiesa, tai užtrunka 27 valandas. Krosnies dirbtuvėlėje neturim, todėl visi darbeliai išdegami pas mus namie", – pasakojo E.Paukštė.

Ilsėtis menininkams nėra kada, mat darbai nelaukia. Reikia pasiruošti įvairiems renginiams, o dažnai ir patiems parengti ką nors neįprasto.

Praėjusį savaitgalį tautodailininkas dalyvavo "Litexpo" parodų rūmuose Lietuvos floristų asociacijos rengiamoje parodoje "Šventė". Joje "Molio laumėje" dirbantys menininkai parengė staigmeną floristams. E.Paukštė su kolektyvu nulipdė keisčiausias figūras, kurias floristai, iš anksto nežinodami, kokį daiktą gaus, turėjo papuošti.

"Mes parengėme staigmeną ir leidome floristams kurti. Tiesa, turint labai minimalias priemones", – tikino keramikas.

Sunkus kūrybos procesas

Tautodailininko teigimu, juodoji keramika yra neatsiejama Lietuvos paveldo dalis. Jos išgavimo technologijos beveik nepakitusios nuo senų laikų, kai ji buvo vadinama miesto keramika.

Molis degamas specialioje užkasamoje krosnyje 14 valandų. Prie krosnies reikia nuolat budėti, kad vos tik išdegus malkoms, būtų galima pridėti naujų sakingų eglių. Vėliau visa krosnis su dirbiniais užkasama į žemę ir ten laikoma dar 13 valandų.

E.Paukštė pripažino, kad net ir dirbant tokį, atrodytų, ramų darbą, netrūksta įtampos. Norint pritapti rinkoje, reikia turėti ne tik savo stilių, bet ir naujų idėjų. "Norint sukurti kažką nauja, smarkiai atsipalaiduoti negali. Turi spausti sultis iš savęs. Žinoma, yra ir šioks toks pataikavimas klientui," – pripažino menininkas. Arčiausiai širdies keramikui – skulptūra, o vazų ir puodų gaminimą jis vadina tiesiog mėginimu įtikti pirkėjui.

Tiesa, E.Paukštė ne vienintelis menininkas šeimoje. Jam talkina dvi dukros: Ieva ir Augustė bei žmona Eglė.

Susidomėjimas moliu auga

Keramikos populiarinimą galima būtų prilyginti kovai su vėjo malūnais. E.Paukštė tikina, kad jis pavargo rašyti projektus, nes tai atima daug laiko ir kvepia biurokratija. Tuo labiau kad rezultatai beveik nematomi.

"Sunku, iš mano parašytų projektų priima tik vieną, o laiko sugaištu labai daug. Jei rašyčiau projektus, tai tiesiog neužtektų laiko keramikai. Daug popierių, įtempta darbotvarkė. Turint omeny, kad esame vieninteliai Vilniuje užsiimantys būtent tokia, specifiška keramika," – atvirai kalbėjo E.Paukštė.

Tačiau kad ir kokia įtempta būtų darbotvarkė, keramikas visada randa laiko vaikams, norintiems lipdyti iš molio, todėl rengia keramikos kursus. Taip pat dirba Užupio gimnazijoje keramikos mokytoju.

E.Paukštė tikino, kad šio amato specialistų yra labai mažai. Tikriausiai būtų galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, tačiau nepraranda vilties, kad jis neišnyks.

"Labai nustebau, kai vieną dieną paskambino merginos ir paprašė užsiėmimo mergvakariui", – šypsojosi tautodailininkas.

Keramiko diena:

11 val. Atvyksta į keramikos dirbtuvę, kur žiedžia puodus, lipdo dirbinius iš molio galerijai "Molio laumė".

12–16 val. Aprodo galeriją lankytojams. Tuo metu jie gali įsigyti keramiko gamintų dirbinių.

16.30 val. E.Paukštė pasiruošia molį ir kursams reikalingus įrankius.

18 val. Tautodailininkas veda keramikos kursus.

19.30 val. Menininkas susitvarko dirbtuvėlę.

20 val. Darbo diena baigta.