Bažnytinio paveldo muziejus inovatyviais edukaciniais sprendimais atnaujino Vilniaus katedros požemius. Katedros istorijos ir archeologijos ekspoziciją papildė vaizdo projekcijos ir holograma, šiuolaikinėmis technologijomis išplečiančios katedros istoriją ir pristatančios čia palaidotų Lietuvos valdovų portretus. Itin vertingam katedros požemių eksponatui – miniatiūrinei XIV a. pab. sidabrinei statulėlei – sukurta speciali holograma, atkurianti galimą, bet šiandien nematomą viso objekto, relikvijoriaus, vaizdą. Tai pirmoji holograma Lietuvos muziejuose.

Ekskursijos pradžioje požemių lankytojus pasitinka žaismingos istorinės rekonstrukcijos, pristatančios Vilniaus katedros ir varpinės pastatų kaitą nuo XIII a. iki šių laikų. 1387 m. krikštijant Lietuvą buvo įsteigta Lietuvos vyskupija su katedra Vilniuje. Manoma, jog pastatas buvo paprasto, keturkampio plano, su bokštu vakarinėje pusėje. Gana greitai katedra sudegė, jos atstatymu rūpinosi didysis kunigaikštis Vytautas. Naujoji bažnyčia, perstatyta gotikos stiliumi, buvo gerokai didesnė nei buvusioji, o jos pagrindiniai konstrukciniai elementai iki pat mūsų dienų išliko katedros „griaučiais“. Vėliau dėl įvairių priežasčių šventovė dar keletą sykių perstatyta, joje pėdsakus paliko renesansas, barokas, galiausiai naujais drabužiais apvilko klasicizmas. Sovietmečių sunaikintos fasado skulptūros atgavus Nepriklausomybę buvo atkurtos. Pastato stiliaus ir tūrio pokyčius vaizdingai perteikia specialiai šiam projektui kurtos iliustracijos.

Didžiausioje ir vaizdingiausioje požemių patalpoje, kapitulos kriptoje, pasitelkus šiuolaikines technologijas, virš vieno seniausių ir vertingiausių eksponatų, – sidabrinio 2 cm dydžio XIV a. pab. angeliuko, – iškyla trimatė holograma. Tai aliuzija į neišlikusį relikvijorių, kurio viena kojele, tikėtina, ir buvo subtilus ant kelių klūpintis angeliukas, rankose laikantis skydą su Vilniaus katedros kapitulos herbu.

Katedros požemiai – vieta, kurioje laidoti žymiausi LDK asmenys. Po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtame Karališkajame mauzoliejuje juos primena animuoti valdovų atvaizdai. Vaizduojami mauzoliejuje palaidoti: Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, karalienės Barbora Radvilaitė ir Elžbieta Habsburgaitė,  Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas IV Vaza (mauzoliejuje stovi urna su karaliaus širdimi ir vidaus organais). Taip pat pristatomi Vytautas Didysis, kurio palaikų buvimo vieta tebėra viena įdomiausių katedros požemių mįslių, ir karalaitis Kazimieras – šventasis Lietuvos globėjas, kurio relikvijos saugomos koplyčioje virš mauzoliejaus.

Katedros požemius galima aplankyti užsiregistravus į ekskursijas. Grupės nuo 10 asmenų registruojamos iš anksto sutartu laiku pirmadieniais–šeštadieniais nuo 10 iki 17 valandos. Pavienių asmenų grupės renkamos kiekvieną šeštadienį 15.30. Būtina išankstinė registracija tel. 8 600 12080 arba el. p. [email protected]. Lankytojai taip pat gali įsigyti bendrus bilietus į Vilniaus katedros požemius, varpinę ir Bažnytinio paveldo muziejų, kur eksponuojamas Vilniaus katedros lobynas.