Ar Kaunas iš tiesų yra tas miestas, labiausiai Lietuvoje nukentėjęs nuo emigracijos? Ko gero, tokie paniški teiginiai ne visiškai atitinka tikrovę. Vis dėlto statistika nedžiugina. Prieš penkerius metus Kaune oficialiai registruoti 356 tūkst. gyventojų, dabar – 311 tūkst.

Smogė mokykloms

Nelinksma statistika: iš 1000 kauniečių per metus į užsienį emigravo beveik 20. Ir – liūdnas faktas: kiekvieną rudenį Kauno mokyklų duris praveria vis mažiau mokinių. Vis dėlto jau yra ženklų, kad padėtis linkusi gerėti.

„Per metus miesto mokyklose vaikų skaičius sumažėjo 2400 mokinių“, – konstatavo Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas. Jis skaičiuoja, kad prieš 13 metų Kauno mokyklas lankė 56,6 tūkst. mokinių. 2006 m. – 51,67 tūkst., pernai – tik 37,12 tūkst.

Sumažėjęs mokinių skaičius sumažino ir pedagogų bei mokyklų patalpų poreikį, todėl maždaug per penkerius pastaruosius metus sujungta 12 švietimo įstaigų, o atlaisvintos patalpos naudojamos kitoms savivaldybės reikmėms arba išnuomojamos.

Kaip tik šiuo metu paskutines gyvavimo dienas skaičiuoja Kauno Vydūno pagrindinė mokykla. Ji jungiama prie Martyno Mažvydo vidurinės, o pastatą planuojama perduoti naudotis Lietuvos sveikatos mokslų universitetui.

„Nėra prasmės laikyti tuščių mokyklų. Tuščias patalpas reikia panaudoti kitoms savivaldybės reikmėms, o gal ir išnuomoti. Pavyzdžiui, yra verslininkų, kurie nenaudojamose ugdymo įstaigos patalpose nori atidaryti vaikų darželį“, – pasakojo A.Bagdonas.

Moksleivių mažės dvejus metus

Kauno valdžia mokyklų pastatų išparduoti neskuba. Yra vilčių, kad mokinių skaičius ne tik nustos mažėti, bet ir truputį išaugs. Šias viltis kursto gimstamumo skaičių analizė. Per pastaruosius penkerius metus kaunietės gimdė kur kas dažniau, nei tai darė prieš dešimtmetį.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad dar porą metų mokinių skaičius mažės, bet 2015–2016 m. jis stabilizuosis, o po to turėtų pradėti didėti“, – kalbėjo A.Bagdonas.

Nežinoma, kiek būsimų pradinukų iš Kauno pasiglemš emigracija, tačiau skaičiuojama, kad 2020 m. miesto mokyklas turėtų lankyti keliais tūkstančiais mokinių daugiau nei šiuo metu.

Didelį nerimą kelia užsienyje gimusių kauniečių statistika, kuri po truputį auga. Pernai svetur gimusių kauniečių užregistruota 619. Per penkerius metus šis skaičius padidėjo apytikriai trečdaliu.

Sugrįžta tuoktis

Tikimasi, kad bent dalis mažųjų kauniečių grįš į tėvų miestą. Vis dėlto tai – tik prognozė, kurią palaiko tik faktas, kad užsienyje susituokiančių kauniečių skaičius nedidėja.

„Gimdymų užsienyje daugėja, o santuokų – ne. Galima daryti išvadą, kad kauniečiams emigrantams maloniau tuoktis ne svetimoje šalyje, bet Kauno rotušėje. Vadinasi, kauniečiai emigrantai grįžta į gimtinę svarbiausiais savo gyvenimo momentais. Tad gal galime tikėtis, kad jie čia atsiveš ir savo vaikus“, – spėjo Kauno civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Kęstutis Ignatavičius.

Persikėlė į Kauno rajoną

„Mokyklų direktoriai nuolat praneša apie išvykstančius mokinius, bet nemaža dalis migracijos iš Kauno susijusi ne su užsieniu, o su Kauno rajonu“, – pastebėjo A.Bagdonas.

Kauno rajonas – vienas iš kelių Lietuvos rajonų, kurie per pastaruosius kelerius metus gyventojų neprarado arba prarado labai mažai.

Kauno pašonėje, rajono teritorijoje, išsiplėtė Ramučių, Garliavos, Ringaudų, kitos gyvenvietės, kurios daugiabučiuose gyvenančius kauniečius priviliojo patrauklesnėmis gyvenimo ir verslo sąlygomis. Kauno rajone sparčiau nei Kaune dygsta privatūs namai, kotedžų kompleksai.

Nemažai žinomų Kauno verslininkų įsikūrė Kačerginėje, Kulautuvoje.

Visi butai išnuomoti

Ar tiesa, kad emigruodami kauniečiai užkalė butų duris ir langus, o Kaunas pasmerktas tapti vesternuose vaizduojamų negyvenamų miestų lietuviškuoju pavyzdžiu? Nieko panašaus.

„Pas mus daugiau gyventojų miršta, nei išvažiuoja. Tik viena šeima išvažiavo į Vokietiją. O tuščias stovi tik vienas butas. Visi kiti išnuomoti“, – pasakojo Partizanų gatvės 100 butų name veikiančios butų savininkų bendrijos pirmininkė Lilija Mejerienė.

„Yra kelios šeimos išvažiavusios, bet tuščių butų neturime“, – pritarė kito Dainavos rajono namo butų savininkus vienijančios bendrijos pirmininkė Salomėja Stašauskienė.

Per pastaruosius penkerius metus Kaune gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičius sumažėjo kone 50 tūkstančių, bet butų paklausa nesumažėjo. Tai rodo, kad Kaune gyventojų yra kur kas daugiau, nei manoma.

„Anksčiau butų nuomos rinkoje būdavo jaučiamas sezoniškumas – tendencijos keisdavosi dukart per metus, kai studentai atvykdavo po atostogų ir išvykdavo prieš atostogas. Dabar butų nuoma domimasi visus metus. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose paklausa didesnė nei pasiūla“, – kalbėjo portalo „Aruodas.lt“ atstovė Viktorija Steponavičiūtė.

Užima išvykusiųjų vietas

V.Steponavičiūtės nuomone, neregistruotų gyventojų didžiuosiuose Lietuvos miestuose nesumažėjo, nes jų gretas vis papildo naujai atvykę studentai, kurių dalis vėliau lieka čia gyventi.

Žinoma, studentai Kauno neišmaitins, nes labiausiai savivaldybių biudžetus pildo gyventojų pajamų mokestis. Jo nebus, jei nebus kam dirbti ir uždirbti.

„Gyventojų pajamų mokesčio surinkimui gyventojų skaičius yra labai svarbus, bet yra mechanizmai, kurie pakoreguoja galutinę savivaldybių gaunamą sumą“, – paaiškino Kauno savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.

Neaišku, ar kada nors bus pakartoti auksiniai 2008-ieji, tačiau visais vėlesniais metais lėšų gyventojų pajamų mokesčio pavidalu savivaldybė gavo daugiau nei bet kada anksčiau.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius pasakojo, kad kvalifikuotų darbuotojų sumažėjimas yra jaučiamas, bet verslo plėtrai tai dažniausiai neturi jokios reikšmės.

„Gal tai labiau palietė tekstilės srityje dirbančias įmones, nes išties trūksta siuvėjų ir mezgėjų. Apskritai, plečiant gamybą, labai lengvai specialisto nesurasi, tačiau daugeliu atvejų plėtrą stabdo ne darbo jėgos stygius, o kiti dalykai“, – kalbėjo J.Guzavičius.

Emigracijos banga – perdėta

Darbo rinkos analitikai pastebi, kad kalbos apie prieš kelerius metus milžinišku greičiu paspartėjusią emigraciją šiandien neatitinka realybės.

Daugybė emigrantų neskubėjo nurodyti, kad gyvena užsienyje, nes iki to laiko jie neprivalėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio.

Kai 2010 m. jis tapo privalomas, registruoti savo tikrąją gyvenamąją vietą šoko ir tie, kurie užsienyje gyvena nuo tada, kai Lietuvai tapus ES nare atsivėrė šalių sienos. Tokią hipotezę patvirtino ir skaičiai.

Atsiradus PSD, daugiausia emigrantų buvo užregistruojama balandžio, rugpjūčio, gruodžio ir sausio mėnesiais. Kaip tik tais mėnesiais į Lietuvą grįžo daugiausia emigrantų švęsti Velykų, Kalėdų ir atostogauti.

2010-aisiais iš Kauno oficialiai išvykusiųjų skaičius iškart pašoko kone kelis kartus, o vėliau mažėjo. Pernai jis siekė tik 4886.