Emigrantų lagaminai iš Lietuvos į Angliją keliauja mikroautobusais. Pastarųjų vairuotojai kur kas pigiau nei aviakompanijos į svajonių šalį gabena ir keleivius.
Iš pat ryto – sujudimas
Ketvirtadienio rytas. "Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seime registruojamos Baudžiamojo kodekso pataisos...", – dar miegančias smegenis naujausia informacija "aprūpino" automobilio salone skambančios 7 val. radijo žinios.
Priešais Giraitės gyvenvietę esančioje "Lukoil" degalinėje ankstyvą rytą šiek tiek neįprastas judesys: degalus pilantys ir nuolat į laikrodį žvilgčiojantys vairuotojai, žvalumo dozės kavos puodelio dugne ieškantys jų keleiviai ir nuo vieno prie kito mikroautobuso lyg pamišę žvėreliai zoologijos sode lakstantys susigūžę vyrai. Jie neskaičiuoja valandų, praleistų prie automobilio vairo. Anglų kalbą išmano kone geriau nei gimtąją. Atlygį už darbą pripažįsta svarais. Bent kartą susidūrę su šiais tipažais, niekada jų nepamirši. Smulkias siuntas, didesnius krovinius, automobilius ir keleivius į Angliją gabenantys vairuotojai giliai įsirėžia į atmintį. Deja, ne visuomet iš gerosios pusės.
"Sutiksite juos čia ir antradieniais. Girdėjau, kad šeštadieniais taip pat renka siuntinius ir žmones. Kartą ir man teko naudotis jų paslaugomis", – prasitarė vietinė gyventoja, kurią netyčia sumaišiau su pastarųjų kliente.
Masiškai palieka šalį
"Jūs irgi laukiate autobuso į Angliją", – priėjęs prie manęs bendrakeleivių ieškojo maždaug 30 metų jaunuolis.
Vienišas, nes prieš tris mėnesius "prisijaukintai" draugei bedarbio nereikėjo. Žinia, kad jį palieka mergina, buvo tokia pat netikėta kaip ir pokalbis su darbdaviu apie etatų mažinimą. "Pusę metų Londone darbuojasi brolis. Statybose bandys ir man rasti vietą. Viskas bus gerai", – sėkme tikėjo garliaviškis.
Žvilgtelėjau į laikrodį – beveik 9 val. Tolumoje pasirodė dviejų aukštų autobusas "Neoplan" su priekaba ir užrašu "Užsakyta". Surinkęs keleivius iš Klaipėdos ir Vilniaus, vairuotojas pusvalandžiui stabtelėjo Kaune paimti emigruojančių tautiečių ir krovinių. Karmėlavos oro uoste, kuriame kasdien sparnus kelia dešimtys geresnio gyvenimo ieškančių tautiečių – pumpurėliai. Vaizdas degalinės aikštelėje priminė mėsmalę. Po ryškiu makiažu veidą paslėpusi mergina milžiniškame lagamine ieškojo dokumentų, kita – apkabinusi draugę žadėjo nepamiršti rašyti laiškų ir kaip įmanoma greičiau atvykti į Lietuvą, būrelis vaikinų traukė paskutinę cigaretę prieš kelionę, prie sūnaus prigludusi motina bandė įkalbinėti, kad ir Lietuvoje galima gyventi .
"Rašysite apie tai, kad žmonės palieka šalį?" – už nugaros pasigirdo mikroautobuso vairuotojo balsas. – Tokia realybė ir nieko nepakeisi." Siuntų ir keleivių pervežimu užsiimantis Virgis – taip prisistatė vairuotojas, šio verslo ėmėsi prieš trejus metus. Nors darbas legalus, daug kalbėti nenorėjo.
"Svarbiausia man – siuntos dydis, kiek vietos automobilyje ji užims, nuo to, pasak vyro, priklausys kaina. – Vasarą įkainius šiek tiek pakeliame." Daugiau vairuotojai prašo ir prieš Naujuosius metus. Tuomet esą padaugėja klientų, norinčių grįžti į Lietuvą arba perduoti siuntinius.
Kratėsi atsakomybės
Tądien degalinės aikštelėje pasirodžiau be krepšių. Tačiau pieš kelias savaites į automobilio bagažinę spraudžiau beveik 30 kg krovinį – vyšnių uogienę, rūkytus skilandžius, medų ir kitus lietuviškus skanėstus. Draugei, kuri laimės nusprendė ieškoti toli nuo Lietuvos.
Kilstelėjęs raudonos spalvos sportinį krepšį mikroautobuso vairuotojas siuntinį įvertino 100 litų. Jei siuntinys būtų svėręs keliais kilogramais daugiau, man tai būtų atsiėję 150 litų.
"Ar neslepi čia cigarečių?" – įtariai žvilgtelėjo vyras. Už du, į "jūros putos" lakštus įpakuotus paveikslus jis paprašė dvidešimtinės.
"Būkite atsargus. Šios drobės savininkę turi pasiekti sveikutėlės", – į kišenę brukdama susuktą 50 litų kupiūrą maloniai šyptelėjau rūstaus veido vyrui. Linktelėjęs galvą tamsiaplaukis rudakis patikino, kad siuntinys adresatą pasieks saugiai – jis asmeniškai tuo pasirūpins.
Atsargumo priemonių griebiausi ne veltui. Prieš mėnesį turėjau karčios parties. Tiesa, tąkart į Europos prospekte esantį tašką važiavau ne siųsti, o atsiimti siuntinio iš Londono. Nepaisant to, kad visas krepšys buvo apklijuotas įspėjimais: "Atsargiai, yra dūžtančių daiktų", vairuotojams į tai, regis, buvo nusispjaut. Pakėlusi jau minėtą raudoną krepšį – nuščiuvau. Iš jo dugno dideliais lašais sunkėsi mėtų sirupas. "Netyčia", – raminau save, kol neatsegiau užtrauktuko. Sudaužytos taurės, sulieti dovanų maišeliai. Bandymai reikalauti kompensacijos už patirtą nuostolį ar bent susigrąžinti 30 svarų, kuriuos mokėjo siuntėja, – buvo nieko verti.
Penkis kartus pigiau
Virtuali erdvė mirga nuo panašaus turinio skelbimų: "Nebrangiai, nuo durų iki durų žmones ir siuntas gabenu į Angliją." Vieni vežėjai klientus vilioja nuolaidomis nuolatiniams klientams, kiti – siuntoms per 100 kg.
Patarimas: nepulkite skambinti pirmu pasitaikiusiu numeriu, nes galite nudegti.
Aurelijumi virtualioje erdvėje prisistatęs vyras nebrangiai ir greitai į Angliją siūlo nugabenti siuntinius ir keleivius. "Sveiki, norėčiau į Londoną perduoti batų dėžės dydžio siuntinį. Kiek man tai kainuos", – pasiteiravau jo. Kitame laido gale pasigirdo atsakymas, esą ši paslauga man atsieis ne mažiau kaip 100 litų. "Suderinsiu, kad daugiau neprašytų", – iš kalbos supratau, kad Aurelijus atlieka tarpininko vaidmenį. Pokalbio eigoje paaiškėjo, kad gavėjui siuntinys bus pristatytas ne iki durų, kaip žadėta, – jį atsiimti teks autobusų stotyje ir geriausiu atveju po keturių dienų. "Sukčiai", – kompiuterio ekrane ieškodama pigesnio vežiko paslaugų sumurnėjau mintyse. Nepralošiau.
Vairuotojas Karolis, kuriam paskambinau, dėžutę su vaistais buvo pasiruošęs nuvežti už 20 litų. Kitas už šią paslaugą paprašė 38 litų. Siuntinį su vaistais Karoliui atidaviau prie perkybos ir laisvalaikio centro "Mega"" įsikūrusios degalinės "123". Kitos dienos vakarą jis sėkmingai pasiekė draugę. Karolio telefono numerį įsirašiau į užrašų knygelę – patikimas.
Paslaugų kainos
Kelionė autobusu į vieną pusę – nuo 200 iki 350 litų (kaina gali svyruoti priklausomai nuo metų laiko, nuolatiniams klientams).
Bilietas lėktuvu į vieną pusę (internete parinko pigiausią variantą) – 790 litų.
Siuntinių gabenimas mikroautobusais: 1 kg kaina, mokant Lietuvoje, – 5 litai, mokant Anglijoje – 1,2 svaro. (Kaina gali svyruoti priklausomai nuo to, ar lagaminą reikia paimti iš sutartos vietos, ar jį vežėjas pristato gavėjui.)
Siuntinys iš Kauno autobusų stoties – iki 1 kg – 60 litų, didesnis (iki 20 kg) – 120 litų.
Siuntiniuose negali būti Cigarečių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ginklų, sprogių, degių, radioaktyvių ir kitų pavojingų medžiagų, monetų, banknotų, čekių ar bet kokių vertybinių popierių, kelionės čekių, apdirbto ar neapdirbto aukso, platinos, sidabro, brangakmenių, papuošalų ir kitų vertingų daiktų, daiktų su įžeidžiančio ar nepadoraus pobūdžio užrašais ar atvaizdais, daiktų, kuriuos įvežti ir naudoti gavimo šalyje draudžiama, alkoholinių gėrimų, kurie yra stipresni kaip 70 proc. (iš Lietuvos), alkoholinių gėrimų nesandariuose buteliuose, visų rūšių aerozolių, kitų daiktų, kuriuos draudžiama siųsti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą. |
---|
Emigracijos skaičiai
Praėjusiais metais į Jungtinę Karalystę emigravo 1,3 karto daugiau lietuvių nei 2008 m. Daugiausia Lietuvą palieka 25–29 metų gyventojai. Per pastaruosius penkerius metus jie sudarė penktadalį visų emigrantų.
Savo išvykimą iš šalies balandžio mėnesį deklaravo 11 324, gegužę – 10 011, birželį – 8782, liepą – emigrantų. Tikslesnis išvykusiųjų Lietuvos piliečių skaičius paaiškės 2011 m., po visuotinio gyventojų surašymo.
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys
Naujausi komentarai