Per nuolatines savivaldybės administracijos reorganizacijas ir šiltų vietų saviems paieškas miesto valdžia visiškai užmiršo valstybės ir ES įpareigojimą mažinti triukšmą.

Nieko nenuveikta

„Neįsivaizduoju, kaip per penkerius metus kai kurios savivaldybės sugebėjo visiškai nieko nenuveikti. Ir tik po Valstybės kontrolės audito, kai jau baigiasi nustatytas darbų terminas, jos staiga atsitokėjo ir puolė skelbti viešuosius konkursus, kurie dar tik pradės kurti strateginius triukšmo žemėlapius“, – stebėjosi Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė.

Valstybės kontrolės audito duomenimis, labiausiai neveiklumu išsiskyrė Kaunas. Miesto valdžia nesugebėjo parengti ne tik žemėlapio, bet ir numatyti jokių priemonių triukšmo lygiui sumažinti gatvėse, kuriose labiausiai gaudžia automobiliai. Miestas nepastatė akustinių sienų prie mokyklų ir darželių. Tik Kaunas ir Šauliai nenumatė tylos zonų parinktose miesto vietose, kur žmonės galėtų pailsėti nuo miesto šurmulio.

Pinigai – kaip į balą

Dėl savivaldybių vangumo visiems šalies mokesčių mokėtojams gali tekti mokėti baudas už laiku neįvykdytus įsipareigojimus. „Mūsų valstybė, kaip ir kitos Europos Sąjungos narės, yra įsipareigojusi parengti strateginius triukšmo žemėlapius ir veiksmų planus. Jei nebus imtasi skubių priemonių, valstybei gresia sankcijos – gali būti pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra ir skiriama kelių tūkstančių eurų per dieną bauda“, – perspėjo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Penkios savivaldybės nuo 2007 m. iki 2012 m. birželio pabaigos turėjo parengti išsamesnius strateginius žemėlapius, kuriuose būtų nurodytas triukšmo lygis visose miestų vietose. Tam tikslui 2008–2011 m. laikotarpiui valstybė atseikėjo 2,7 mln. litų. 606 tūkst. litų savivaldybės sugrąžino kaip nespėtas panaudotas lėšas. Kaunas pasižymėjo ir pastarojoje srityje – iš paskirtų 600 tūkst. litų atgal į valstybės biudžetą teko grąžinti 352 tūkst. litų.

Įdomiausia, kad Kauno savivaldybėje niekas nežino, kur dingo kita dalis pinigų, neva išleista strateginiam triukšmo žemėlapiui rengti. O ji ne tokia ir maža – 248 tūkst. litų.

Užsižaidę pamiršo

Lietuvai įstojus į ES, triukšmo prevencija rūpintis buvo pavesta Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriui. Tada ten veikusiam Taršos mažinimo ir bendrųjų programų poskyriui vadovavo Jurga Pakrosnienė. „Mes dar 2006 m. parengėme pirmąjį triukšmo žemėlapį, laiku panaudojome visas tam skirtas lėšas. Tuo klausimu rūpinosi specialiai paskirta darbuotoja“, – prisimena dabar savivaldybėje vyriausiąja specialiste dirbanti J.Pakrosnienė.

Paskui politikai nusprendė, kad triukšmo prevencija dera rūpintis Sveikatos skyriui. O dar po metų šis skyrius buvo reorganizuotas į Gydytojo tarnybą. Jai neseniai paskirtas vadovauti vienos iš valdančiosios Kaune partijos Tvarka ir teisingumas narys Donatas Senikas. „Pradėjęs dirbti vedėju pamačiau, kad triukšmo prevencijai vykdyti nepaskirtas joks specialistas, matyt, todėl nieko šioje srityje ir nebuvo nuveikta“, – paklaustas, kodėl dėl triukšmo prevencijos Kauną neigiamai linksniuoja Valstybės kontrolė, svarstė jis.

Jis sakė, kad tuo tikslu neseniai tarnyboje įsteigtas naujas etatas. „Paskelbtas konkursas ir priimsime specialistą, kuris kuruos triukšmo prevenciją“, – kalbėjo vedėjas.

Lyg drumstas vanduo

D.Senikas tvirtino nieko nežinąs ir apie kažkur dingusius 248 tūkst. litų, kurie, Valstybės kontrolės duomenimis, buvo išleisti rengiant strateginį triukšmo žemėlapį. „Dirbu tik tris mėnesius ir nežinau, kas buvo iki tol“, – teigė jis.

Aišku tik tiek, kad pinigai nebuvo panaudoti pagal paskirtį, nes savivaldybė tik dabar paskelbė žemėlapį kursiančio rangovo konkursą. Pirminis, 2006 m., sukurtas žemėlapis turėjo mažiau duomenų. Naujasis privalės aprėpti visas miesto vietas ir būti papildomas kas penkerius metus.

Savivaldybės darbuotojai neoficialiai kalba, kad dėl nuolatinių permainų stringa daugelis darbų. „Kiekviena reorganizacija čia pristatoma kaip didžiulė pažanga, bet kiti politikai kažkodėl viską vėl apverčia aukštyn kojomis. Mieste neišspręstų problemų per tą sumaištį tik padaugėja. Iš tikrųjų tos reorganizacijos reikalingos tik politikams, kad lengviau savivaldybėje įdarbintų savus“, – įsitikinęs vienas savivaldybės senbuvis, nenorėjęs skelbti pavardės.

Išties nuo praėjusio dešimtmečio savivaldybėje nuolat kuriama vis kitokia struktūra: buvo įsteigti departamentai, paskui jie panaikinti, pradėtos kurti valdybos, skyriai ir poskyriai jungiami, skaidomi arba naikinami, maišomos jų funkcijos. Etatų vis daugėja: vien per pastaruosius du mėnesius valdininkų gretas papildė 22 nauji specialistai. Oficialiai reforma pristabdyta, tačiau kėdžių perstumdymai vyksta: konservatoriams ir socialdemokratams nelojalūs žmonės atleidžiami, o įdarbinami partijų bičiuliai.

Triukšmas kenkia sveikatai

Mokslininkai nustatė, kad dieną 55 decibelų triukšmas jau erzina suaugusiuosius, o vaikus neigiamai veikia ir 45 decibelai. Žmogaus ausys yra prisitaikiusios prie 35–55 decibelų intensyvumo garsų. Dėl nuolatinio triukšmo kyla grėsmė susirgti širdies, kepenų ligomis, gastritu ar opalige.

Pagal higienos normą garso lygis miestuose prie gyvenamųjų namų, mokyklų ir darželių dieną turi būti ne didesnis kaip 70, vakare nuo 18 valandos – 65, naktį – 60 decibelų.

Pagal pirminį triukšmo žemėlapį Kaune triukšmingumu išsiskiria M.K.Čiurlionio, Parodos, Veiverių, K.Baršausko, Šv.Gertrūdos, Varnių gatvės, Vytauto, Savanorių, Šiaurės, Pramonės, Taikos prospektai. Šiose gatvėse triukšmo lygis piko valandomis svyruoja nuo 80 iki 92,4 decibelų.